Paskutinis rugsėjo ketvirtadienis sutapo ir su paskutiniu jubiliejinio, 10-ojo MFL sezono turu. Jau prieš tai buvo aišku, kad Eagle Team atsisveikino su čempionų titulu, El Dorado po metų pertraukos vėl užkopė į viršūnę, o negatyves prognozes paneigusi Dinamika finišuos prizininkų trejete. 

Tik teorinius šansus apsikeisti pozicijomis turnyrinėje lentelėje turėjo Rytas ir Fortitudo, tačiau sezoną anksčiau laiko užbaigę Vilniečiai pasirūpino, kad 21 turas jokių pokyčių į komandų rikiuotę nebeįneštų.

REZULTATAI.

TECHNINIS. Kaip ir 20 ture, taip ir 21-ame vienerių rungtynių rezultatas buvo aiškus dar iki jų pradžios. Vilniečiai savo debiutinį sezoną MFL A divizione užbaigė dviem techniniais pralaimėjimais, savo ruožtu, paskutinėse rungtynėse be pasižaidimo liko Ryto komanda. 

Nors techninė pergalė 3:0 garantavo Rytui penktą vietą galutinėje A diviziono komandų rikiuotėje, bet ekipos vadovas Olegas Miasniankinas tokiu finišu nesidžiaugė. „Nuobodi nuobodaus sezono pabaiga. Gaila, kad Vilniečiams taip nutiko. Suprantu, kad visiems taip gali nutikti, bet man asmeniškai labai liūdna, kad mes buvome priversti baigti sezoną ne aikštėje. Atvirai pasakysiu, norėjau, kad rungtynės įvyktų, nes tai yra proga susitikti su komandos draugais, su žmonėmis, kurių šiais metais gal daugiau ir nepamatysiu“, – teigė O. Miasniankinas.

Apibendrindamas visą sezoną Ryto vadovas konstatavo, kad penkta ar šešta vietos iš esmės niekuo nesiskiria. „Man nei šilta, nei šalta, ar būsim penkti, ar šešti. Aš noriu į sezoną pažvelgti ne per užimtos vietos, o laimėtų ar pralaimėtų rungtynių prizmę. Šį sezoną mes A divizione visas tris rungtynes pralaimėjome tik vienai komandai – Eagle Team. Su visomis kitomis buvo ir pralaimėjimai, ir pergalės. Tai reiškia, kad mes potencialiai galėjome pasiekti daugiau, nei pasiekėme, nes su visomis diviziono komandomis kovojome gan apylygiai. Bet sezono eigoje paaiškėjo, kad mums trūksta gilesnio atsarginių suolelio, o tai jau yra mano, kaip komandos vadovo, atsakomybė. Man nepavyko surinkti tokios sudėties, kad ji būtų ir konkurencinga, ir tuo pat metu – pakankamai gili. Tikiuosi, kad kitais metais man pavyks tai padaryti ir mes galėsime kovoti dėl aukštesnių vietų“, – pareiškė Olegas.

FINIŠAS. Jei pernai tik aštuntą vietą divizione užėmęs Rytas šį sezoną baigė penktoje pozicijoje, tai Fortitudo per metus iš antros vietos smuktelėjo į šeštą. Visą sezoną fortitudininkai įrodinėjo, kad rimtai susirinkę ir tinkamai nusiteikę jie gali kautis ir su pajėgiausiomis diviziono komandomis, tik va susirinkti pavykdavo toli gražu ne kiekvieną turą.

Visgi 21 turas tapo malonia išimtimi. Į paskutines rungtynes atvyko ir Arnas Levonauskas, ir Ignas Kirsnys, ir kiti etatiniai fortitudininkai. Trūko tik Jurbarko futbolo atstovų ir vartininko Tito Vitkausko, tačiau bendras nusiteikimas buvo toks, kad tų trūkumų nelabai ir jautėsi. Ir iš viso šito gavosi Fortitudo pergalė 9:3 prieš bronzinę Dinamiką.

„Norėjome tiesiog sutrinti į miltus eksperto prognozes. Taip ir padarėme. Smagu. Aišku, varžovai irgi nepersistengė, silpnokai susirinko, o ir nusiteikimas buvo kitoks“, – pastebėjo Fortitudo atstovas Gabrielius Butkevičius.

Iš tiesų, dar prieš rungtynes iš Dinamikos stovyklos sklido nusiteikimas žaisti savo malonumui, o ne žūtbūt kapotis dėl pergalės. Apie tai bylojo ir rezultatyviausio komandos (ir viso čempionato) žaidėjo Dariušo Jankovskio sprendimas praleisti rungtynes ir nebesiekti naujų rekordinių rezultatyvumo aukštumų. Turėdami vos vieną keitimą dinamiškieji nusileido fortitudininkams ne tik gyvąja jėga ir energija, bet ir noru kovoti. Tiesa, buvo pavienių, individualių bandymų kautis, tačiau Dinamikai įprasto komandinio žaidimo taip ir neišvydome.

Bene geriausiai Dinamikos nusiteikimą atspindėjo pirmo kėlinio pabaigoje mestelėta komandos vadovo Sergejaus Viliavino frazė. Kai 23 min. po keitimo aikštėje pasirodęs Markas Soiko pelnė įvartį ir sumažino Dinamikos atsilikimą iki 2:4, Sergejus pareiškė, kad čia ir būtų galima dėti tašką, nes visus tikslus rungtynėse dinamiškieji jau pasiekė. 

Sprendžiant iš antro kėlinio įvykių, Dinamika iš tiesų pasirodymą baigė po 25 minučių, nes antroje dalyje žaidė tik Fortitudo, o dinamiškieji – kankinosi. Nepadėjo ir vartininkų keitimai, ir vieno atsarginio žaidėjo rotacija. Pernykštį MVP žaidimo modelį įsijungęs A. Levonauskas neršė po visą aikštelę, kalė vieną įvartį po kito, o jo pėdomis žengė ir visi kiti Fortitudo futbolininkai, pasistengę nuplauti praėjusio turo kartėlį (0:11 su El Dorado) ir įsirašę sau stambiausią sezono pergalę.

„Po praėjusio sezono pasikalbėjome su komanda ir nusprendėme, kad užteks aukotis, kad ir patys norime pažaisti, o ne tik žiūrėti, kaip kiti žaidžia. Rinkomės pažaisti ir gerai praleisti laiką, o kai supratome, kad jau medalių nebeužsikabinsime, tai žaidėme savo malonumui. Gal kitais metais vėl bus kitaip, jei pavyks pasipildyti keliais naujokais, sugrįš keli senbuviai, matysime, gal ir vėl grįšime į kovą dėl medalių“, – samprotavo G. Butkevičius.

INTRIGA. Prieš Alyčio ir TEC rungtynes intriga buvo tik viena – ar tikrai abi komandos susirinks į jokios turnyrinės reikšmės neturinčią dvikovą. Susirinko. Tiesa, susirinkimas anaiptol nebuvo optimalus. TEC apskritai subūrė tik 8 žaidikus, o Alytis, nors ir su gausesnėmis pajėgomis, bet bene pirmą kartą šį sezoną leido sau vienu metu žaisti su trimis nominaliais vartininkais – mat prie Mykolo Adamavičiaus su futbolininko apranga prisijungė ir Meirūnas Olišauskas.

Galima drąsiai konstatuoti, kad vartininkai Alyčio nepavedė, o štai tecininkams pritrūko jėgų. Nors pirmame kėlinyje TEC du kartus pirmavo, veržėsi į priekį po Tado Jacinavičiaus ir Naglio Milkevičiaus įvarčių, bet antrame kėlinyje Alytis rezultatą palygino, o 48 min. trečią įvartį pelnęs M. Adamavičius – išplėšė pergalę. Kita vertus, jei Mykolas prieš tai būtų pataikęs į tuščius vartus – Alyčio pergalė būtų buvusi gerokai ramesnė ir užtikrintesnė.

Trijų laimėtų rungtynių serija sezoną užbaigę alytiškiai finišavo iš karto už prizininkų trejeto. Kitaip sakant – be medalių ir be pakvietimų į sezono uždarymą. Visgi po rungtynių Alyčio idėjinis vadovas M. Adamavičius dėl to pernelyg nesigraužė. „Kaip debiutantams mums ir ketvirta vieta yra geras pasiekimas. Prieš mus išsirikiavo stipriausios komandos – El Dorado, Eagle Team ir Dinamika. Mes vasarą pabarstėme daug taškų, paskui jau buvo sunku pasivyti. Kita vertus, sezonas nebuvo prastas, juk turime MFL „Arimex“ Supertaurę, turėsim ką pastatyti ant stalo Alyčio penkerių metų jubiliejaus proga“, – samprotavo M. Adamavičius.

Tuo metu TEC komandos vadovas Ignas Griškonis po paskutinių rungtynių apgailestavo dėl praleistos progos gražia gaida užbaigti čempionatą. „Liūdna kažkiek, paskutinės rungtynės, turėjome gerą progą pasiekti teigiamą rezultatą, juo labiau, kad ir varžovai gal ne taip noriai žaidė. Viskas gerai klojosi, bet baigėm 2:3. Aštunta vieta – tikrai ne tai, ko norėjom ir ką planavom prieš sezoną. Pagrindinė priežastis – nesusirinkimas ir psichologinis pasėdimas, kai pradėjo kauptis pralaimėjimai. Krito pasitikėjimas savimi, pasidarė dar sunkiau surinkti žmones į rungtynes. Sezono pabaigoje visgi pavyko stabilizuoti padėtį, pradėjom geriau rinktis, žaidė tie, kurie tikrai norėjo žaisti. Situacijos nedramatizuojam, jei reikės – kitais metais žaisime B divizione, juo labiau, kad ir šiemet dalis mūsų komandos narių jau norėjo leistis į žemesnį divizioną“, – teigė I. Griškonis.

KLASIKA. Paskutinėse čempionato rungtynėse antrame Fanų stadiono ketvirtyje susitiko tituluočiausios MFL komandos – penktą kartą čempionų titulą iškovojusi El Dorado ir penktą kartą ant antrojo prizininkų pakylos laiptelio likusi Eagle Team. Deja, MFL „El Klasika“ tituluojama grandų akistata šį kartą stokojo turnyrinės intrigos, mat jos baigtis nieko nebelėmė. Galimai ir aikštėje dėlei to trūko rimtesnės kovos bei įtampos.

Kita vertus, ženkliai prie to prisidėjo ir kadrinės Eagle Team problemos. Ereliai formaliai registravo 10 žaidėjų, tačiau jų tarpe nebuvo nei vieno vartininko, tad šią pareigą ant savęs paėmė Gediminas Skrockas.

Per pirmas 5 minutes paaiškėjo, kad galimai tai nebuvo geriausias sprendimas. Jau 4 min. Justinas Baltrimavičius pelnė pirmą įvartį, dar po minutės Paulius Obolevičius pridėjo antrą – ir El Dorado laivas nuplaukė link pergalės. Kai 9 min. G. Skrocką pramušė ir Tomas Tubutis, o 21 min. – Arnoldas Kunigėlis, klausimų dėl laimėtojų kaip ir nebeliko.

Tiesa, antrame kėlinyje Ereliai pamėgino sugrįžti į žaidimą. G. Skrocką vartuose pakeitė Vytautas Zemleckas, o lengviau atsikvėpęs Gediminas ta proga dviem asistais prisidėjo prie Luko Vaičiūno ir Nikitos Juščenko įvarčių. 

2:4 po 30 minučių – visai perspektyvus rezultatas, bet 41 min. Artur Juchno pagaliau pramušė V. Zemlecką, realizavo baudos smūgį ir penktuoju įvarčiu atvėsino Eagle Team įkarštį.

Nepaisant abiejų komandų pastangų rungtynės taip ir baigėsi – 5:2. 14 pergalę iš eilės iškovojusios El Dorado ekipos kapitonas Martynas Rašinskas atkreipė dėmesį, kad Eagle Team šį kartą buvo ne pačios optimaliausios formos. „Su visa pagarba, bet jei jie tokia sudėtimi būtų žaidę visą sezoną, jiems būtų labai sunku. Pastatę Skrocką į vartus jie padarė didelę taktinę klaidą, nes antrame kėlinyje Zemle demonstravo tikrus stebuklus. 

O jei rimtai, tai rungtynės šiandien buvo lengvesnės, savotiškas draugiškas pasivaikščiojimas, ne taip kaip senais laikais, kai susitikus būdavo traukiami kirviai, išvaromi tankai, kombainai, šienaujama per kojas. Nežinau, ar būtų kas pasikeitę, jei rungtynėse būtų kovojama dėl aukso. Mes tiesiog buvome geresni, greitesni, staigesni, o pas juos, ypač gynyboje, buvo daugybė spragų, jie elementariai tiesiog paskui mus nespėdavo“, – konstatavo M. Rašinskas.

Savo ruožtu, su čempionų titulu atsisveikinusių Eagle Team vadovas Aleksandras Dergačiovas neslėpė, kad paskutiniame ture didžiausia problema tapo silpnas susirinkimas. „Iš pradžių turėjome tik vieną keitimą, tik vėliau prisijungė Pavelas Pelakauskas. Sakyčiau, buvo visiškai skirtingi du kėliniai – pirmame netrūko apmaudžių, net žioplų klaidų gynyboje, bet antrame užsikūrėme, davėme kovą, turėjome daugiau momentų nei priešininkai, gaila, kad nepavyko jų išnaudoti. Kita vertus, trūko jėgų. Pas El Dorado buvo du pilnaverčiai šešetai ir šiaip jie stipriai žaidė, energingai. 

Tad sveikinimai čempionams, sveikinimai ir Dinamikai, kuri visus nustebino kokybišku žaidimu. Ir sveikinimai mums. Nors ir vėl apsikeitėme vietomis su El Dorado, bet vis tiek sezonas buvo geras. Lauksime jo uždarymo“, – giliamintiškai su titulu atsisveikino A. Dergačiovas.

LENTELĖ. Nors paskutinio turo rungtynėse buvo ir netikėtų rezultatų, bet galutinė komandų rikiuotė dėl to nepakito. O ir negalėjo ji pakisti, nes vieninteliai potencialūs pokyčių generatoriai – FK Vilniečiai liko ištikimi savo sprendimui užbaigti sezoną ties 19-uoju posūkiu ir nesusirinko.

O kaip gi galutinė diviziono rikiuotė koreliuoja su Apžvalgininko prognozėmis? Ogi visai neprastai, su sąlyga, kad nekreipsime dėmesio į stiprų Dinamikos nuvertinimą ir TEC ekipos pervertinimą.

Pataikyta su trijų komandų (El Dorado, Eagle Team ir Vilniečiai) pozicijomis, ne per labiausiai suklysta su Alyčio, Fortitudo ir Ryto užimtomis vietomis. Jei ne Dinamika ir TEC – būtų 9 balai iš 10-ies.

A DIVIZIONO PROGNOZĖ

1. El Dorado (1 vieta 2022)

2. GREEN TOWN – FK Eagle Team (2)

3. FK Alytis (4)

4. FK Fortitudo (6)

5. FK TEC (8)

6. FK Rytas (5)

7. FK Vilniečiai (7)

8. FK Dinamika (3)

STATISTIKA. Trejos rungtynės – 24 įvarčiai, arba po 8 vidutiniškai.

Rezultatyviausiai paskutines sezono rungtynes sužaidė 9 įvarčius sumušusi Fortitudo, 5 savo klasikiniams varžovams atseikėjo El Dorado, po 3 pelnė Alytis ir Dinamika.

Mažiausiai – po 2 įvarčius surinko Eagle Team ir TEC.

Prasčiausiai gynyboje sekėsi 9 išsitraukusiai Dinamikai, 5 prasileido Eagle Team, po 3 – TEC ir Fortitudo.

Geriausiai gynyboje padirbėjo El Dorado ir Alytis, prasileidę po 2 įvarčius.

Rezultatyviausia sezono komanda tapo 118 įvarčių pelniusi El Dorado, mažiausiai – 55 kartus pasižymėjo paskutinius du turus ant 0 atakoje „sužaidę“ Vilniečiai.

Geriausia gynyba – irgi El Dorado, vos 34 praleisti per 21 rungtynes. Daugiausiai prasileido TEC – šios komandos vartininkai kamuolį iš tinklo traukė 120 kartų.

SNAIPERIAI. Paskutinėse sezono rungtynėse žybtelėjo pernykštis A diviziono snaiperis Arnas Levonauskas. Fortitudo atakų lyderis į Dinamikos vartus sukalė 5 įvarčius.

Dubliu atsakė Dinamikos puolėjas Povilas Malinauskas, bet jo pastangų dinamiškiesiems akivaizdžiai neužteko.

Rezultatyviausias sezono rungtynes sužaidęs A. Levonauskas čempionatą baigė turėdamas 17 įvarčių, o P. Malinauskas finišavo su 19 įvarčių kraičiu. 

Čempionato snaiperių Top 3: Dariuš Jankovskij (Dinamika) – 43, Tadas Švaikevičius (Eagle Team) – 29 ir Arnoldas Kunigėlis (El Dorado) – 21.

DRAUSMĖ. Turo eigoje žybtelėjo tik 1 geltona kortelė, o jos autoriumi tapo Dinamikos gynėjas Daniel Gunevič.

Šioje kategorijoje aukščiausias vietas užėmė po 3 GK susirinkę Eduardas Tučinskis (FK Rytas), Martynas Rašinskas (El Dorado), Vitalijus Viršilo (Rytas) ir Arnoldas Arbočius (Alytis).

PROGNOZĖS. Iš paskutinių trijų rungtynių Apžvalgininkas teisingai numatė tik vieną baigtį – Alyčio pergalę prieš TEC. Tuo metu Fortitudo apvertė prognozę aukštyn kojomis ir vietoje pralaimėjimo 3:8 pasidarė sau pergalę prieš Dinamiką 9:3.

Prašauta buvo ir su El Dorado bei Eagle Team lygiosiomis. Naujieji čempionai į paskutines rungtynes susirinko optimaliai ir maksimaliai, o senieji – labai šiaip sau. Tad ir vietoje lygiųjų gavosi tiesiog darbinė El Dorado pergalė.

Paskutiniojo turo rezultatas 1:2 Komandų naudai, o štai bendras 21 turo santykis – 53:33 Apžvalgininko pusėn.

 

SIMBOLINĖ RINKTINĖ.