2023-05-10

MFL Taurė. Be staigmenų ir netikėtumų

Visokiausio formato futboluose taurių turnyrai tradiciškai slepia savyje staigmenų ir netikėtumų potencialą, kai nominaliai silpnesnė komanda gali įveikti potencialiai pajėgesnį varžovą. MFL Taurės turnyro antrasis etapas įrodė, kad nebūtinai. 

Aštuntfinaliuose pergales iškovojo visos potencialiai pajėgesnės komandos, o arčiausiai staigmenos ir netikėtumo buvo WorldOne United, kurią nuo laimėjimo prieš FM Vilniaus Vytis ekipą skyrė vos 4 minutės. 

REZULTATAI.



LYGIS. Pirmoje antrojo MFL Taurės turnyro etapo dalyje į pirmą Fanų stadiono ketvirtį išrisnojo B diviziono lyderiai ir A diviziono vidutiniokai. Arba kitaip sakant – MFL naujokai ir senbuviai. Jei konkrečiau – tai FK Grija ir FK Fortitudo. 

Grigiškėnai B divizione startavo trimis pergalėmis ir vieneriomis lygiosiomis, dar vieną laimėjimą pridėjo MFL taurės pirmame etape, per visas penkerias žaistas rungtynes sumušė net 30 įvarčių ir nusipelnė ankstyvojo B diviziono favoritų titulo bei prognozuojamo kelialapio į 2024-ųjų A divizioną. Tuo metu Fortitudo A divizione startavo dviem pergalėmis, bet paskui jų kelyje stojosi Dinamika ir El Dorado-ESFA – ir pergalės baigėsi.

Apžvalgininkas spėjo, kad šis taurės mačas bus gan apylygis, ir nors pergalę 4:3 iškovos, be abejo, A diviziono komanda, tačiau Grija duos rimtą kovą. Finale paaiškėjo, kad lygių skirtumas tarp B diviziono naujokų ir A diviziono senbuvių yra gerokai didesnis, nei kas galėjo įsivaizduoti.
Tiesa, Grija neprastai pradėjo rungtynes, rezultatyviausias komandos žaidėjas Artūras Borščevskis 8 min. atidarė įvarčių sąskaitą ir grigiškėnai išsiveržė į priekį. Tačiau euforija ilgai netruko. Fortitudo įjungė aukštesnę pavarą, nuo 15 iki 50 minučių sumušė 11 įvarčių, Grija atsakė tik vienu, o pačioje pabaigoje jau apskritai nieko nebesakė, tik laukė finalinės sirenos.

„Ne mūsų lygio varžovas“, – po 2:11 pralaimėtų rungtynių konstatavo Grijos žaidėjai. Iš tiesų, šiose rungtynėse Fortitudo akivaizdžiai žaidė kito lygmens futbolą. Komanda ne tik patikimai dirbo gynyboje, bet ir kūrybingai atakavo, dalinosi kamuoliu, netempė paklodės ant savęs, o apie tai byloja ir įvarčių statistika: tiksliais smūgiais pasižymėjo šeši žaidėjai, ryškiausiai spindėjo hetriką sukalęs Andrius Viktoravičius bei dubliais atsižymėję Rolandas Grižas, Tadas Šilkauskas ir Arnas Levonauskas. 

„Neplanavom triuškinti varžovų, išėjome į aikštę atsipalaidavę, man netgi norėjosi šiek tiek daugiau rimties, bet viskas sekėsi gerai. Iš pradžių kažkiek trūko sėkmės, buvo daug virpstų, neišnaudotų progų, o varžovai netgi pirmi įmušė. Neslėpsiu, vienu momentu buvo kažkoks nerimas, bet kai pradėjome mušti įvarčius, tada jau atsipalaidavome, o kai įmušėme penktą – ir varžovai atsileido. Antroje rungtynių dalyje žaidimas buvo panašus į lengvą treniruotę“, – konstatavo Fortitudo vadovas Gabrielius Butkevičius.

Tokia rungtynių eiga ir baigtis paliko didelį klaustuką virš Grijos ir jų žygio į A divizioną. „Jei varžovai nesipyktų tarpusavyje, jei būtų noro, gal turėtų ką veikti A divizione. Akivaizdu, kad jiems trūksta žaidėjų tam tikrose pozicijose, tad su tinkamu pastiprinimu ši komanda pasikeistų iš esmės“, – pastebėjo G. Butkevičius.

GIMTADIENIS. Kitame Fanų ketvirtyje įtampos ir kovos būta gerokai daugiau, bet tai ir nestebina, nes susitiko panašios svorio kategorijos varžovai – VU MIF ir Tornado. Kadangi šios komandos jau pačiame pirmame B diviziono ture apturėjo karštą akistatą, į Taurės turnyrą atėjo su tam tikromis tarpusavio sąskaitomis. Nors, kita vertus, gal net labiau nei sąskaitos komandas stimuliavo poreikis pakoreguoti nesėkmingai besiklostantį sezoną, nes tiek VU MIF, tiek (ir juo labiau) Tornado B divizione startavo su didelėmis ambicijomis, bet jau sezono pradžia iškėlė klausimų dėl tų ambicijų pagrįstumo.

Studentai po dviejų laimėjimų gavo du antausius nuo Eksperimento ir Grijos, tuo metu tornadininkai per keturis turus B divizione apskritai surinko tik 1 tašką, o vienintelę pergalę iškovojo taurės pirmame etape 3:2 įveikę VRFM ekipą. 

Abi komandos susirinko ne ypač gausiai, bet gan kokybiškai, o abiejų komandų strategai nusprendė nustebinti varžovus netikėtais taktiniais ėjimais: VU MIF savo pagrindinį gynėją Igną Kunicką jo gimtadienio proga perkėlė į puolimą, o Tornado savo pagrindinį puolėją Eriką Milašauską lyg ir be jokios progos, bet perkėlė į gynybą. Iš pradžių susidarė įspūdis, kad iš tokių taktinių manevrų daugiau naudos peša Tornado. Jau 5 minutę tornadininkų išpuolis baigėsi įvarčiu, o jo autoriumi tapo I. Kunicką gynybos šerdyje pakeitęs Vaidotas Jarašius.

Tačiau nesėkmingas startas neišmušė VU MIF iš vėžių. I. Kunickas po truputį įsijautė į puolėjo vaidmenį, ir nors po pirmų 25 minučių Studentai atsilikinėjo 1:2, bet neapleido nuojauta, kad VU MIF dainelė dar nesudainuota. Kaip paaiškjo, tokią pat nuojautą turėjo ir VU MIF vartininkas Vaidotas Kazlauskas. 

„Į pertrauką išėjome atsilikinėdami vienu įvarčiu, bet asmeniškai visada turėjau mintį, kad kažkuriuo metu perlaušime rungtynes. Jautėme, kad žaidžiame neblogai, jautėme, kad varžovai gal nėra pilnos sudėties. Nors turėjo galimybių ir jie, bet gynyba veikė neblogai, blokavo ne vieną smūgį. Antrame kėlinyje laužėm laužėm, tada išlyginome rezultatą, persvėrėm ir galų gale laimėjome rungtynes“, – po pergalingo starto taurės turnyre kalbėjo komandos vartininkas Vaidotas Kazlauskas.


Taip jau gavosi, kad rezultatą 35 minutę išlygino gimtadienininkas I. Kunickas, 47 min. VU MIF į priekį išvedė Edas Lakavičius, o 50 minutę paskutinį tašką padėjo tas pats Ignas.

VU MIF laimėjimą ir šviežiai iškepto goleodoro gimtadienį po rungtynių atšventė Fanų pirtelėje, o Tornado ir vėl turėjo progą apmąstyti savo klaidas. 

„Pagrindinė mūsų problema yra gynyba. Na negalim mes ramiai laimėti, vis tas jaunatviškas noras sumušti 10 įvarčių. Lekiame į priekį, paliekamas vienas gynėjas, patys neįmušę gauname kontrataką du ar trys prieš vieną – ir visiškai logiškai praleidžiame įvarčius“, – konstatavo ne kartą komandą gelbėjęs, bet ir vėl nuleista galva stadioną palikęs Tornado vartininkas Valerij Krasockij.

SUGRĮŽIMAS. Per paskutinius kelis sezonus B divizione prie pergalių pripratusi SFK Novovileisk ekipa šiais metais tą skonį spėjo primiršti. MFL Supertaurėje ir A divizione Naujosios Vilnios futbolininkai per penkerias žaistas rungtynes patyrė keturias nesėkmes ir tik kartą sužaidė lygiosiomis. Tad visiškai natūralu, jog Taurėje burtų valia tekusi akistata su Eksperimentu Novovileisk ekipai žadino tik pozityvias emocijas. Visgi pernai ir užpernai naujavilniečiai su eksperimentininkais pasiėmė tris gan stambias pergales, o kad vieną kartą ir pralaimėjo, na, tai kam nepasitaiko?

Laimėjo Novovileisk ir šį kartą, tačiau anaiptol ne taip įtikinamai, kaip jiems patiems norėjosi. B divizione su 9 taškais lyderių trejete žengiantis Eksperimentas nerodė jokio noro nukelti kepures prieš varžovus iš A diviziono ir jau jau 3 minutę pasveikino juos įvarčiu. Tiesa, įvartis krito po baudos smūgio, prie jo svariai prisidėjo ir gyvatvorėje sustoję Novovileisk futbolininkai, sugebėję išvengti kamuolio, bet tuo pat metu ir suklaidinę savo vartų sargą.

Šaltas dušas padėjo Novovileisk žaidėjams prabusti ir išsijudinti. Eksperimento vartininkas Andrej Zapolskis gan ilgai ir atkakliai gelbėjo savo komandą nuo nemalonumų, bet galiausiai ir jis buvo bejėgis. 19 min. po tolimo smūgio kamuolys sudrebino virpstą, atšokęs į aikštę rado Deivydo Dzius galvą, o nuo jos įskriejo į Eksperimento vartų tinklą.

Kadangi bėda po vieną nevaikšto, atsakomojoje atakoje eksperimentininkai patys patikrino varžovų vartų konstrukcijos atsparumą, neišnaudojo kelių savo progų, o baigiantis kėliniui po apmaudaus rikošeto dar kartą traukė kamuolį iš savo tinklo. 

 Antro kėlinio pradžioje Novovileisk futbolininkai po gražiai išpildyto kampinio pelnė ir trečią įvartį, tokiu būdu pastatydami varžovus į labai nepatogią padėtį. 1:3 atsiliekančiam Eksperimentui teko didesnėmis pajėgomis atakuoti, Naujosios Vilnios žaidėjai galėjo plačiau kontratakuoti ir tikrai keista, kad per likusias 22 minutes iš tokio žaidimo buvo išspaustas tik vienas įvartis. 

Jį, beje, 50 min. pelnė pirmojo Eksperimento įvarčio autorius Lukas Miščiukas, bet trečiąjam šansų jis nebeturėjo, nes po keliolikos sekundžių arbitras Jurij Solovjov užfiksavo rungtynių pabaigą.

„Visada malonu grįžti į pergalių kelią ir nesvarbu kokiu būdu ta pergalė pasiekta, – po mačo konstatavo Novovileisk žaidėjas Arnoldas Čepkauskas. – Nepaisant rezultato, kontroliavome rungtynių eigą nuo pirmos iki paskutinės minutės. Tiesa, sunkiai sekėsi realizuoti progas, o  ir puikus varžovų vartininko žaidimas padėjo palaikyti intrigą visų rungtynių metu. Kaip bebūtų džiaugiamės pirmąja pergale šiame sezone ir tikimės, kad tai bus geras impulsas prieš kitas mūsų laukiančias rungtynes“.

REVANŠAS. Gero impulso verkiant reikėjo ir FK Alytis kolektyvui. 2020-2021 m. B diviziono nugalėtojai ir 2022 m. MFL Supertaurės laimėtojai 2023 m. sezoną pradėjo ne itin įspūdingai. Lygiosios 2:2 su Novovileisk ir trys pralaimėjimai piešė niūrokas ateities perspektyvas, juo labiau, kad paskutinė nesėkmė rezultatu 3:5 buvo patirta susitikus su A diviziono naujokais Prima Line futbolininkams. Pastariesiems tai buvo pirma pergalė po keturių pralaimėjimų (MFL Supertaurėje ir A divizione), tad Alyčiui tai turėjo sukelti papildomų minčių ir klausimų.

Taip jau gavosi, kad praėjus savaitei po susitikimo A divizione, Alytis ir Prima Line vėl susitiko MFL Taurėje. Ir šį kartą ant balto žirgo iš Fanų akštyno išjojo alytiškiai. Nors Prima Line atidarė rungtynes jau 4 minutę pelnytu Danieliaus Zybarto įvarčiu, nors iš viso sumušė 5 įvarčius (lygiai tiek, kiek ir paskutinėse A diviziono rungtynėse), bet alytiškiai atsakė net 9 pataikymais – ir šventė pergalę. Pirmąją 2023-iaisiais.

Pirma Line antrą kartą šį sezoną prasileido 9 įvarčius, o po rungtynių beliko tik ramintis, kad visgi svarbiausia yra taškai A divizione, o ne viena ar kita pergalė MFL Taurėje. Visgi, tikėtina, kad PL būtų mielai paėmę ir vieną (ar kitą) pergalę Taurėje, juo labiau, kad progų įvarčiams taip pat turėjo nemažai, tačiau gigantiškos spragos gynyboje, pirmo kėlinio antroje dalyje virtusios keturiais praleistais įvarčiais per ketverias minutes, prakiurdė Prima Line pergalingas viltis ir nugramzdino dugnan kaip ledkalnis Titaniką.

Tiesa, Prima Line nesutiko ramiai sau eiti į dugną, pirmo kėlinio pabaigoje nuo 1:5 atsižaidė iki 3:5, o 33 minutę buvo ir 4:6, bet rungtynių pabaiga priklausė alytiškiams.  
 „Supykome ant savęs, pradėjome kovoti, gal ir varžovų sudėtis nebuvo tokia kaip praėjusią savaitę, bet ir pas mus trūko kelių žaidėjų. Po pirmo praleisto įvarčio buvo tikrai neramu, atrodė, kad nuleidžiame galvas, nebežaidžiame futbolo, bet tada iš fanų išgirdome palaikymą, raginimus susikaupti, sujudėti. Ir sujudėjome, įmušėme keturis įvarčius be atsako, vėliau dar keitėmės įvarčiais, o pabaigoje jau vyko treniruočių pobūdžio pasivaikščiojimas. Smagu, kad laimėjome, juo labiau, kad tos pergalės tokios retos šiais metais. Nesitikėjom, kad taip sunkiai startuosim, gal kažkiek prisnūdom ant pernykščių laurų, bet matom, kad MFL šiais metais pastiprėjęs, visi kovoja, stengiasi, tai reikės ir mums daugiau jėgų atiduoti“, – konstatavo Alyčio vartų sargas Meirūnas Olišauskas. 

DINAMIKA. Antroje antrojo MFL Taurės turnyro etapo dalyje į pirmą Fanų stadiono ketvirtį išrisnojo pernykščiai A diviziono prizininkai ir B diviziono vidutiniokai. Arba šio sezono A diviziono lyderių trejeto nariai ir B diviziono autsaideriai. Arba konkrečiai sakant – Dinamika ir Riešė. 

Dinamiškieji į taurės rungtynes susirinko lygiai 7-iese. Matomai, jautė, kad daugiau nereikės. Riešininkai ant atsarginių suolo turėjo tris papildomus žaidėjus, bet žaidimo metu paaiškėjo, kad kiekybinė persvara įtakos žaidimo kokybei nelabai turėjo. Jau 2 minutę Dinamikos puolėjas Dariuš Jankovskij ramiai pasitvarkęs pelnė pirmą įvartį. Ir iš viso rungtynėse sumušė 5. Likusius 4 sumušė Povilas Malinauskas, Valdemar Voinič, Vitalij Zubko ir Vladimir Zadneprovskij. Įvarčių nemušė tik nominalus vartininkas Sergej Viliavin ir komandos naujokas Ihor Polovenchenkov.

Faktas, kad Riešė nesitenkino statistų vaidmeniu, bandė spausti varžovus, atkirsti vartininką nuo žaidėjų, o pirmame kėlinyje pasinaudoję Dinamikos klaidomis pelnė du įvarčius ir 12 minutę pirmavo 2:1. Visgi tada kiek rimčiau į reikalą atsinešę Dinamikos futbolininkai užsuko tokią karuselę prie Riešės vartų, kad net S. Viliavinas, šiaip jau išskirtinai reiklus savo komandos draugų veiksmams, negalėjo nuslėpti susižavėjimo ir nustebimo. Iš tos karuselės pirmame kėlinyje Dinamika sumušė tris įvarčius, antrame pridėjo dar tris ir 36 minutę pirmavo 7:2.

Rungtynių pabaiga dar kartą patvirtino hipotezę, jog Dinamika ne tik pati žaidžia, bet ir kitiems leidžia pažaisti. Per paskutines 13 minučių abi komandos pelnė dar penkis įvarčius, dinamiškieji žaidė savo malonumui, riešininkai stengėsi atsigriebti puolime, niekas pernelyg nesinervino dėl spragų gynyboje, o gražiausiai visą šitą malonų futbolo veiksmą įprasmino 49 minutės įvykiai: iš pradžių naujausias Riešės goleodoras Karolis Leonavičius po varžovų atsikirtimo pelnė savo trečią, komandos – penktą, o visų rungtynių – tryliktą įvarčius, o po keliolikos sekundžių Dinamikos dispečeris V. Zadneprovskij uždarė mačą savo pirmuoju, komandos – devintuoju, o rungtynių – keturioliktuoju įvarčiu.

Sutvarkę formalumus dinamiškieji ramiai išsiskirstė, neužsibuvo stadione ir Riešės žaidėjai. Nors po rungtynių ir buvo šioks toks apgailestavimas, dėl to, kad nepavyko išspausti maksimumo, nepavyko nuvaikyti be keitimų žaidusių varžovų, nepavyko užspausti vartininko ir išnaudoti visų galimybių, bet faktas yra toks, kad svarbiausios kovos Riešės laukia divizione, kur jau reikėtų pradėti rinkti taškus, o taurė, kaip tebuvo lengvas apšilimas prieš būsimas kovas.

EMOCIJOS. Jei Dinamikos ir Riešės rungtynėse įtampos ir intrigos faktiškai nebuvo, tai antrame Fanų ketvirtyje emocijos virduliavo ir net kunkuliavo. Nors ten taip pat grūmėsi A ir B divizionų komandos, nors aukštesnio diviziono atstovai – FK Rytas, laimėjo prieš žemesnio diviziono atstovus – FC Žalia Raudona gan solidžiu penkių įvarčių skirtumu (6:1), tačiau šis rezultatas niekaip neatspindi visas 50 minučių vykusios kovos. 

Pernai Rytas ir Žalia Raudona taip pat susitiko Žalia Raudona ir Ryto MFL Taurės turnyro aštuntfinalyje ir tąsyk pergalę 4:1 pasiėmė B diviziono rezidentai. Vėliau žali ir raudoni kelyje link taurės dar nukalė El Dorado ir Fortitudo, ir tik finale juos sustabdė Eagle Team. 

Apie tai, kaip B diviziono komanda prasiskynė kelią į MFL Taurės finalą jau buvo rašyta ir kalbėta. Reziumuojant – tą kelią skynė tokia Žalia Raudona, kurios sudėtyje pirmais smuikais griežė ne tik Matas Radžiukynas ir Domantas Ežerskis, bet ir Tomas Staniūnas, Robertas Šuškevič ir, be abejo, Darvydas Šernas. Keturi iš šio penketuko išbėgo į aikštę ir 2023 m. MFL taurės rungtynėse su Rytu. Tik tiek, kad pats Rytas šiais metais buvo stipriai pasikeitęs ir gerokai rimčiau nusiteikęs kovai.

Rungtynes rytiečiai pradėjo nuo gynybos, žaisdami antru numeriu ir tykodami progų kontratakoms. Jau pirmomis minutėmis žali ir raudoni parodė savo potencialą, tikrino Ryto vartininką pavojingais smūgiais ir su žiupsneliu sėkmės galėjo išsiveržti į priekį. Bet sėkmė nuo Žalia Raudona nusisuko, o ir Paulius Bartaševičius demonstravo aukščiausią klasę ir elementariai gelbėjo komandą nuo neišvengiamų įvarčių. O kai negelbėjo vartininkas – už jį dirbo vartų konstrukcija arba iš kelių metrų į dausas šaudę žali ir raudoni.

Neįmuši tu – įmuš tau. Taip nuo amžių amžinųjų byloja futbolo išmintis. Žalia ir Raudona savo šansais nepasinaudojo, o 9 minutę bene antrą smūgį link varžovų vartų atlikęs Rytas džiaugėsi įvarčiu. Dominik Stankevič iš tolimos distancijos smeigė į tolimą viršutinį ir visa žaidybinė žalių ir raudonų persvara akimirksniu nebeteko prasmės.

15 minutę po ŽR vartininko ir gynėjų klaidos Ignas Griškonis penė antrą įvartį – ir atmosfera aikštėje pastebimai pasikeitė. Iki tol gan ramiai ir drausmingai žaidę futbolininkai pradėjo karščiuotis, kalbėtis, aiškintis santykius. Kaip vėliau paaiškėjo, šis pokytis buvo palankesnis Rytui, nes emocijoms pasidavę žali ir raudoni pamiršo, kad susirinko žaisti futbolą – ir buvo už savo užmaršumą griežtai nubausti.

Tiesa, prieš tai Matas Radžiukynas pagaliau įrodė, kad Ryto vartų sargas visgi nėra nepramušama siena, tačiau tai buvo pirmas – ir paskutinis žalių ir raudonų įrodymas. Pirmą kėlinį Rytas užbaigė dar dviem įvarčiais, žali ir raudoni – neišnaudotomis progomis, geltonomis kortelėmis ir audringomis emocijomis, tad po pirmų 25 minučių priekyje 4:1 buvo rytiečiai.

Bene didžiausią ŽR nepasitenkinimą iššaukė trečiasis Ryto įvartis, o konkrečiai – arbitro Gedimino Macevičiaus švilpukas, nuskardėjęs dar prieš kamuoliui įlekiant į Žalia Raudona vartus. Tikėtina, kad toje situacijoje arbitras sušvilpė pražangą prieš Ryto žaidėją, tačiau per kelias akimirkas ataka išsivystė į rezultatyvų smūgį, o arbitras nusprendė, kad jo švilpukas būtent ir reiškė įvarčio įteisinimą. Žvelgiant rungtynių vaizdo įrašą net ir neginkluota akimi matosi, kad arbitras paskubėjo su švilpuku, neišlaukęs iki žaidybinio epizodo finalinio akordo. Tačiau žalių ir raudonų priekaištai liko be atsako, o emocijos tik dar stipriau išbalansavo žaidimą.

Kita vertus, 24 minutę arbitras ištiesė savotišką taikos pypkę žaliems ir raudoniems, kai į vartus skriejantį kamuolį ranka atmušusį Rimą Ramoną pašventino ne raudona, o geltona kortele. O kadangi I. Griškonis realizavo 9 metrų baudinį, tai žali ir raudoni žaidimą tęsė pilna sudėtimi.
Antrame kėlinyje futbolas užleido vietą kietai kovai, tad įvarčių buvo dar mažiau, o emocijų – daugiau.Visgi šiame emocijų katale geriau jautėsi Rytas, savo pranašumą įtvirtinęs dar dviem įvarčiais ir atsirevanšavęs varžovams už pernykštį pralaimėjimą.

„Faina, kad burtai taip suvedė mus su Žalia Raudona, atsiranda kažkokia istorija, nes pernai mes pralaimėjome, nors kova tikrai buvo labai nebloga. Turime mažą derbiuką, kai varžovai surenka savo geriausią sudėtį, tampa tikrai faina komanda. Prieš rungtynes vyrams sakiau, kad turėsim gerą futbolą – taip ir nutiko. Aukštas tempas, daug kovos, dinamikos, bet visame tame veiksme mums pavyko rasti tvarką ir tai lėmė mūsų pergalę. Laimėjome kaip komanda, žaisdami organišką ir net šiek tiek totalinį, olandišką futbolą“, – konstatavo Ryto vadovas Oleg Miasniankin.

Nuslūgus emocijoms Žalia Raudona vadovas Sigitas Stasevičius pripažino, kad varžovų pajėgumas tapo staigmena. „Jei atvirai, galvojome kad nėra tokio didelio lygio atotrūkio tarp A ir B divizionų. Nors mano galva, buvo lygių varžovų dvikova, tačiau mes nusileidome  taktiškai, kadangi varžovų gynyba buvo itin kibi ir agresyvi, o mes tam nebuvom pasiruošę. Aišku, nesužibėjome ir savo progų realizavime. Jei būtume pirmi įmušę bent 1-2 ivarčius, galėjo baigtis visai kitaip rungtynės. O šiaip, abi komandos susikūrė po penkias-šešias geras progas, mes realizavom vieną, jie – tris. Taip pat jie mus stipriai baudė už klaidas, o ir tie du 9 metrų baudiniai nepadėjo. Žodžiu, rezultatas vienoks, žaidimas – kitoks. Šįkart varžovai buvo stipresni, o mes supratome, kad vytis Rytą 40 minučių – labai nedėkingas užsiėmimas“, – teigė S. Stasevičius.

GAUDYNĖS. Vytis savo varžovus turėjo ir FM Vilniaus Vytis. Tiesa, ne 40 minučių, o tik 8. Gal todėl vyčiai ne tik pavijo, bet ir pralenkė WorldOne United, o pralenkę – išplėšė kelialapį į kitą taurės etapą. 

Įdomu, kad šiaip jau geru puolimu pasižyminčių (ir gynyba pernelyg nesižavinčių) komandų dvikovoje pirmojo įvarčio teko laukti visas 38 minutes. Ir krito jis į FM Vilniaus Vytis vartus po apmaudaus gynėjų nesusikalbėjimo. Kita vertus, WOU vadovas Victor Cachay Grande dovanėle pasinaudojo labai efektingai kaldamas kamuolį į Margirio Kamblevičiaus ginamus vartus. 

Iki 46 minutės atrodė, kad tų kamuolių FM Vilniaus Vytis vartuose bus ir daugiau. Siekdami išvengti pralaimėjimo Vyčiai didelėmis jėgomis kilo į puolimą, gynyboje darbavosi tik vartininkas ir tie, kurie nespėjo išbėgti į puolimą, bet darbavosi, reikia pastebėti, labai sėkmingai. O štai WOU gynėjams ir vartininkui galiausiai sėkmės pristigo.
 
46 min. Tado Švaikevičiaus perdavimas pasiekė prieš varžovų vartus įkirtusį Emil Grochackij ir pastarasis rezultatą palygino. WOU pamėgino tuoj pat susigrąžinti persvarą, nubėgo mušt įvarčio – ir kaip dažniausiai nutinka, gavo į savus. 48 min. vienas prie savų vartų likęs Elvis Žaldaris nesėkmingai išmušė kamuolį, T. Švaikevičius kyštelėjo galvą, kamuolys atšoko Matui Gudaičiui – ir pastarasis iš visos sveikatos sukišo jį į WOU vartų stačiakampį. WOU vėl metėsi į ataką, Vyčiai apsigynė, išėjo į kontrą – ir M. Gudaitis iš kairės pasiuntė varžovus į nokautą, o FM Vilniaus Vyčius – į euforiją.

„Žaidėme geras rungtynes, aš asmeniškai likau patenkintas komandos pasirodymu, deja, mums pritrūko kelių minučių iki pergalės. Praradome koncentraciją, pasidavėme norui įmušti dar daugiau, per aukštai pakilome ir apnuoginome savo gynybą. Aš pats žaidžiau krašte ir antro bei trečio įvarčių metu užėmiau neteisingą poziciją, nepadėjau gynėjams. Liūdna, nes tikrai buvom verti daugiau“, – po mačo samprotavo WOU įvarčio autorius Victor Cachay Grande.

Tuo metu FM Vilniaus Vytis viešai pasamprotauti atsisakė, tik pasidžiaugė išplėšta pergale ir pažadėjo, kad jei Matas Gudaitis kiekvienose rungtynėse muš bent po du įvarčius, tų pergalių bus tik daugiau.

KLASIKA. Desertiniu MFL Taurės turnyro antrojo etapo kovų akordu turėjo tapti tituluočiausių ir pajėgiausių lygos komanfų – čempionų El Dorado-ESFA ir taurės savininkų Eagle Team-Setaltas akistata. Akordu ji gal ir tapo, vienok, tikrai ne desertiniu. Paskutiniu metu eldoradininkų pusėn pakrypęs jėgų balansas šiose rungtynėse buvo įrėmintas stambiausia jų pergale per visą tarpusavio dvikovų istoriją. 8:2 – pirmą kartą viena komanda kitai įmušė net 8 įvarčius ir pirmą kartą laimėjo rungtynes šešių įvarčių persvara. Iki šiol rekordas priklausė Eagle Team ekipai, 2021 metais 5:0 sutriuškinusiai tuo metu sunkius laikus išgyvenusius eldoradininkus. Dabar, panašu, sunkūs laikai beldžiasi į Erelių duris.

Apie Eagle Team sunkumus byloja ne tik skaudus pralaimėjimas, bet ir tai, kad komandos vadovams teko rungtynių dieną registruoti naujokus, nes kilo grėsmė nesurinkti startinės sudėties. Visgi prieš pat rungtynes susirinko ir najokai, ir startinė sudėtis, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad iš tokio mišinio naudos mažoka – savitarpio supratimo ir elementaraus susižaidimo stoka badė akis, o slogią atmosferą dar labiau suslėgė tarpusavio konfliktai ir apsižodžiavimai, bei demonstratyvus kai kurių žaidėjų pasitraukimas iš techninės zonos dar nesibaigus rungtynėms.

Natūralu, kad su tokiu negatyviu kroviniu Eagle Team-Setaltas vargiai galėjo įgelti maksimaliomis apsukomis judantiems eldoradininkams. Nors Vladislavas Ravdanovičius  3 minutę baudos smūgiu pramušė varžovų sienelę ir pelnė pirmą įvartį, bet jau po kelių minučių Edvinas Mučinis ir Deividas Reimaris išvedė El Dorado į priekį 2:1. Nepaisant to, kad pirmas įvartis krito po labai apmaudžios vartininko klaidos, o antras – po įspūdingo smūgio, Ereliai rankų nenuleido ir laikėsi kovoje iki pat antro kėlinio vidurio. 

35 minutę Artur Juchno padėjo kamuolį ant lėkštutės prieš E. Mučinį – ir pastarasis padidino eldoradininkų persvarą iki dviejų, o dar po kelių minučių Eagle Team žaidėjų klaida aikštės viduryje virto El Dorado kontra, kurią po A. Juchno perdavimo smūgiu iš 39 centimetrų įvarčiu pavertė Martynas Rašinskas.

Nors Eagle Team dar pasispardė, po puikaus Gedimino Skrocko perdavimo Evaldas Pliavga dar spėjo pakurstyti intrigėlę, bet nuo 46 iki 50 min. Justinas Baltrimavičius, A. Juchno ir E. Mučinis sukalė keturis įvarčius ant trijų ir įrėmino stambiausią pergalę „El Klasikos“ mūšių istorijoje.

„Varžovus palaužė žiopliško klaidos gynyboje, sumedžiojome pagaliau jų pagrindinį įžaidėją Deividą Linauską, pabaigoje Eagle Team gynėjai mums patys dovanojo kamuolį, tad paskutinius 3 įvarčius sumušėme per kokias 3 minutes. Ir visi – iš jų žioplų klaidų. Bet tai nebuvo tik varžovų dovanos ir mūsų sėkmė. Manau, kad buvome šiandien visa galva geresni, nors ir patys klydome, bet bėgome į gynybą, taisėme klaidas ir vėl kilome į atakas. Jie realiai patys nieko nesukūrė, o gynyboje jiems buvo labai sunku ne Mariaus Linkevičiaus ir kitų svarbių žaidėjų. O mes ne tik dirbome gynyboje, bet ir smagiai atakavome, ir jei ne varžovų vartininkas, mūsų pergalė būtų dar didesnė“, – teigė El Dorado-ESFA kapitonas M. Rašinskas.
 
STATISTIKA. Iš viso per 8 rungtynes komandos sumušė 73 įvarčius (pirmoje dalyje – 38, antroje – 35), arba po 9,1 vidutiniškai.

Rezultatyviausiai atžaidė 11 įvarčių sumušęs FK Fortitudo kolektyvas, po 9 kartus pasižymėjo Alytis ir Dinamika, 8 kartus El Klasikos rungtynėse pasižymėjo El Dorado-ESFA.

Prasčiausiai su puolimu buvo pas Žalia Raudona ir WorldOne United. Abi komandos sumušė po 1 įvartį, po 2 pelnė Eksperimentas, Grija, Tornado ir... Eagle Team-Setaltas.

Geriausia gynyba pasižymėjo prasčiausiai atakavusių komandų varžovai – Rytas ir FM Vilniaus Vytis, vos po 1 kartą traukę kamuolį iš tinklų. Po 2 kartus šią procedūrą atliko SFK Novovileisk, Fortitudo, VU MIF ir El Dorado -ESFA.

Neturėjo kuo džiaugtis po rungtynių net 11 kartų kamuolį iš tinklų žvejojęs Grijos vartų sargas, po 9 kartus prasileido Pirma Line ir Riešės vartininkai, 8 – Eagle Team-Setaltas.

SNAIPERIAI. Taurės turnyro snaiperių rikiuotės viršūnėje – tradicinis vaizdelis. Su 5 įvarčiais į pirmą vietą išsiveržė Dinamikos puolėjas ir A diviziono snaiperių lyderis Dariuš Jankovskij. 

Po 3 įvarčius pelnė Ugnius Vainevičius (Alytis), Andrius Viktoravičius (Fortitudo), Ignas Griškonis (Rytas), Karolis Leonavičius (Riešė) ir Edvinas Mučinis (El Dorado – ESFA). 

Ugnius, Andrius, Ignas ir Edvinas dar turės progą papildyti įvarčių sąskaitą Taurės turnyre, o štai Karoliui turnyras jau baigėsi.

DRAUSMĖ. Per aštuonerias rungtynes buvo parodytos 5 geltonos kortelės, dvi iš jų teko dviem Žalia Raudona žaidėjams – Robertui Šuškevič ir Rimui Ramonui. 

Po geltoną stačiakampį iš arbitrų išprašė Alyčio žaidėjas Ugnius Vainevičius, Studentas Edas Lakavičius ir Eagle Team-Setaltas senbuvis Pavel Pelakauskas.

PROGNOZĖS. Nors antrasis MFL Taurės etapas ir pašykštėjo staigmenų, bet Apžvalgininkas visgi pergudravo save ir du kartus pergales paskyrė ne tom komandom. Pro šalį skriejo Prima Line ir Tornado pergalių spėjimai, tuo metu Fortitudo, Novovileisk, Dinamika, Rytas, FM Vilniaus Vytis ir El Dorado-ESFA pateisino Apžvalgininko prognozes.

TURO RINKTINĖS.

Turnyrinė lentelė

Turnyras: MFL Taurė
Sezonas
VKomandaRPerLygPra+-+/-T
1FK Fortitudo00000000
2FM Vilniaus Vytis00000000
3FK Tornado00000000
4FK Riešė00000000
5FK Vilnoja00000000
6FK Alytis00000000
7VRFM00000000
8MSC00000000
9FK Eksperimentas00000000
10WorldOne United00000000
11FK Eagle Team - Setaltas00000000
12FC Žalia Raudona00000000
13FK Grija00000000
14FK Contra - Prima Line00000000
15FK Joga Bonito00000000
16El Dorado00000000
17FK Dinamika - Navigatoriai00000000
18VU MIF00000000
19FK Maraksis00000000
20Inter Vilnius00000000

Varžybų rezultatai ir tvarkaraščiai

Turnyras: MFL Taurė
Sezonas
Turas 1
DataŠeimininkaiRSvečiai

Rezultatyviausi žaidėjai

Turnyras: MFL Taurė
Sezonas
FotoInformacija
Tomas Arėška Komanda:FC Žalia Raudona
7 Varžybų:4
Albert Voskunovič Komanda:VRFM
6 Varžybų:3
Titas Vitukynas Komanda:FK Alytis
5 Varžybų:3
Domas Junča Komanda:FC Žalia Raudona
5 Varžybų:4
Daniel Tarasevič Komanda:FK Vilnoja
4 Varžybų:1
Tadas Švaikevičius Komanda:FK Eagle Team - Setaltas
4 Varžybų:3
Simonas Stankevičus Komanda:FK Eagle Team - Setaltas
4 Varžybų:3
Marius Škadauskas Komanda:FC Žalia Raudona
4 Varžybų:4
Edvinas Šiukšta Komanda:FM Vilniaus Vytis
3 Varžybų:2
Matas Gudaitis Komanda:FM Vilniaus Vytis
3 Varžybų:1

Nedrausmingiausi žaidėjai

Turnyras: MFL Taurė
Sezonas
FotoInformacija
Edvinas Mučinis Komanda:El Dorado
1 0
Augustas Trinkūnas Komanda:FK Alytis
1 0
Albert Masliuk Komanda:VRFM
1 0
Ronaldas Nagrockis Komanda:FC Žalia Raudona
1 0
Ignas Baranauskas Komanda:FC Žalia Raudona
1 0
Tomaš Korkut Komanda:FK Maraksis
0 1
Arminas Lapinskas Komanda:FK Contra - Prima Line
0 1
Piotr Truselevič Komanda:VRFM
0 1
Ignas Vilkelis Komanda:FK Fortitudo
0 1
Albert Voskunovič Komanda:VRFM
0 1
Spalis   2024
PrAnTrKtPnŠtSk
123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031

Mūsų partneriai: