15 turas būtų buvęs absoliučiai logiškas, jei ne VU MIF pergalė prieš diviziono lyderius. Nors Studentai tikina, kad jie patys nuoširdžiai tikėjo savo galimybėmis įveikti Griją, bet tikėti ir įveikti – du ganėtinai skirtingi dalykai. Kita vertus, tokia įvykių eiga įnešė papildomos intrigos, nes kovą dėl medalių realiai tęsia ne kokie trys, o visi penki B diviziono kolektyvai. 

REZULTATAI.

KĖLINYS. „Pirmas kėlinys buvo turbūt geriausias šiame sezone“, – taip po rungtynių konstatavo VU MIF vartininkas ir atstovas ryšiams su žiniasklaida Vaidotas Kazlauskas. Ir gan ne „turbūt“, o „neabejotinai“. Dvikovoje su diviziono lyderiais Studentai pirmi prasileido įvartį, bet nesubyrėjo, susiėmė, suspurdėjo – ir nuo 10 iki 24 minučių atsakė net penkiais rezultatyviais smūgiais. 

Įspūdį darė ne tik įvarčiai, bet ir VU MIF žaidimas. Išskyrus tą 7 min. prasileistą kontrą bei apmaudų įvartį, kurio dalį ant savo sąžinės galėtų prisiimti ir pats V. Kazlauskas, pirmame kėlinyje Studentai užtikrintai tvarkėsi su galingiausiu diviziono atakuojančiu duetu – Artūru Borščevskiu ir Romualdu Kliukoit, efektyviai griovė Grijos atakas jų užuomazgose, vieną po kitos rezgė greitas kontras, o svarbiausia – ne tik rezgė, bet ir jas išnaudojo. 

Be abejo, prie VU MIF įvarčių svariai prisidėjo ir patys Grijos futbolininkai, gan pasyviai ir aplaidžiai dirbę gynyboje, tačiau reikia pastebėti, kad Igno Kunicko pataikymai po standartinių situacijų taip pat buvo neeiliniai. 

Grigiškėnai iš letargo miego išsivadavo tik antroje rungtynių dalyje. 

Supratę, kad žaisdami futbolą pėsčiomis iš 1:5 duobės neišlips, Grijos futbolininkai įjungė aukštesnę pavarą, pasiūlė varžovams kietesnį fizinį kontaktą ir po dviejų A. Borščevskio įvarčių 42 min. sumažino atsilikimą iki 3:5. Bet tai ir buvo viskas, ką aną ketvirtadienį Grijai pavyko išspausti. VU MIF nesupanikavo, kontaktą priėmė, kur galėjo – ten atsakė, kur reikėjo – ten patempė gumą ir pažaidė su varžovų emocijomis. O jei dar būtų antrame kėlinyje realizavę bent vieną ar kitą progą iš turėtų kontratakų, klausimų dėl nugalėtojų nebūtų likę gerokai anksčiau nei finalinis arbitro švilpukas.

„Rungtynės, puikiai parodžiusios, kad su maksimalia koncentracija, intensyvumu ir atsakymu į varžovų siūlomą kontaktą galime žaisti su stipriausiomis grupės komandomis. Net ir pirmi praleidę įvartį, vėliau puikiai užsikūrėme ir dar iki pertraukos sumušėme penkis, taip sužaisdami, neabejotinai, geriausią savo kėlinį sezone. Antrame kėlinyje Grija dviem įvarčiais bandė intrigą grąžinti, tačiau emocingose rungtynėse sau daugiau bėdų neprisidarėme, įsidėjome tris labai svarbius taškus ir jau žiūrime į ateinančios savaitės rungtynes“, – taip po pergalės prieš Griją bylojo VU MIF Facebook paskyra.

„Pirmaudami 5:2 turėjome bent 3-4 puikias progas ir galėjome uždaryti rungtynes. Bet patys neįmušėme, leidome pasižymėti varžovams – ir pabaigoje atsirado įtampėlė. Varžovai paspaudė, bet mes sužaidėme brandžiai, atsilaikėme ir pelnytai pasiėmėme pergalę“, – konstatavo V. Kazlauskas.

Savo ruožtu, Grijos vadovas Tomas Zegalenko po rungtynių turėjo pastabų rungtynių arbitrui, taip pat atkreipė dėmesį į trumpesnį atsarginių žaidėjų suolelį ir sudėtingas oro sąlygas. „Trūko daug ko: ir geresnio arbitro darbo, ir keitimų, ir vėsesnio oro. Galima būtų daug kuo skųstis, bet užtenka pasakyti, kad mes pralaimėjome, ir tiek. Nepasakyčiau, kad jie mus sudaužė, turėjome daug šansų, galėjome juos ir geriau išnaudoti. Be abejo, VU MIF gerai gynėsi, gerai ir savo šansus išnaudojo, o mes patys per vėlai susiėmėme“, – pastebėjo Grijos vadovas T. Zegalenko.

KAMBEKAS. Jei VU MIF runtynėse su Grija išlipo iš vieno įvarčio minuso, tai Eksperimentas parodė, kad galima laimėti ir prasileidus pirmus du įvarčius. Iš tiesų, MSC rungtynes su eksperimentininkas pradėjo kaip iš natų: 5 min. Aringas Streckis po gražios kombinacijos  pelnė pirmą įvartį, o dar po keturių minučių stipriu smūgiu smeigė ir antrą.

2:0 po 10 minučių – idealus pagrindas pergalei, ar ne? Taigi, kad nebūtinai, atsakė Eksperimentas. Mėgėjai trumpam snustelėjo ant laurų, o geltonieji 11 min. surengė pavyzdinę trijų lietimų ataką ir Artur Serikov puikiu smūgiu sumažino atsilikimą. 

MSC po praleisto įvarčio išvadų nepadarė, judėjo aikštėje ant ekonominio režimo, o Eksperimentas ir toliau veržėsi į priekį. Iš viso šito gavosi keli pavojingi momentai prie MSC vartų, o 16 min. – ir antras įvartis. Ir vėl pasyvoka gynyba, šansas varžovui pykštelėti iš toli – ir kamuolys vartų tinkle.

Sulig tuo žaidimas persikrovė ir užsikūrė iš naujo. MSC vėl mėgino daugiau atakuoti, eksperimentininkai taip pat gynyboje nesėdėjo ir drąsiai kilo į viršų. Kurį laiką aikštėje vyko lygi kova, nei viena, nei kita komanda ryškesnio pranašumo neįgijo, bet ilgainiui pasimatė ilgesnio Eksperimento atsarginių žaidėjų suolelio pranašumas. Faktiškai dviem šešetais rotavę eksperimentininkai karščiu alsuojančiame Fanų stadiono ketvirtyje išsaugojo daugiau jėgų ir energijos, o tai tapo lemtingu faktoriumi antroje rungtynių dalyje.

Tiesa, lemtingiausiu faktoriumi tapo trečiasis Eksperimento įvartis. Prieš pat įvartį MSC atakų škvalas buvo pasiekęs apogėjų, mėgėjai kėlė vieną kampinį po kito, spardė, mušė ir dominavo, bet 33 min. Eksperimentas surengė kontrą, Klaidas Ivanauskis neleistina sustabdė smūgiui nusiteikusį varžovą, pasiėmė geltoną, bet kaip netrukus paaiškėjo, nieko iš esmės nepakeitė. Jaroslav Petroškevič iš baudos smūgio smeigė netraukiamą – ir Eksperimentas išsiveržė į priekį 3:2.

Toks rezultatas liko menamoje švieslentėje ir sužaidus visas 50 minučių. „Skaitėm prognozes, kad MSC pasistiprino, tai mes irgi pasikvietėm savo veteranus ir padarėme puikų kambeką iš 0:2 į 3:2. Turėjome ilgą atsarginių suolelį, kaS tokiu karštu oru mums labai padėjo, leido palaikyti gerą tempą, ar bent jau neatsilikti nuo MSC. Turėjome labai sunkią devynių pralaimėjimų atkarpą, bet dar nenorime laidoti sezono, esame sutarę ir toliau rinktis, žaisti iki galo. Net ir sezono pabaigoje pergalės yra reikalingos, kad pakovotume dėl aukštesnių vietų ar bent jau – nebūtume dugne“, – teigė Eksperimento atstovas Stasys Kvietkauskas.

Savo ruožtu iš to pačio dugno pabėgusios, bet nuo jo dar neatitolusios MSC komandos vadovas Adomas Kripas konstatavo, kad šį kartą elementariai pritrūko jėgų. „Jei reikėtų įvardinti dvi pagrindines pralaimėjimo priežastis – tai būtų trumpas atsarginių suolelis ir karštis... Be to, nesuveikė mūsų planas pailsinti žaidėjus pirmame kėlinyje, kad užtektų antrame. Gal ir greiti įvarčiai padarė meškos paslaugą, pirmaudami 2:0 tikėjomės lengvesnių rungtynių, tada pasidarėm kelis keitimus ir – gavom atgal du įvarčis. Kita vertus, reikia pagirti varžovus, jie kovingai ėjo į visus kamuolius, neleido mums laisvais žaisti. Bet svarbiausia, kad antrame kėlinyje pritrūko jėgų, energijos ir meistriškumo persvert rungtynių rezultatą“, – savo pastebėjimais pasidalino A. Kripas.

SUOLELIS. Antroje turo dalyje karštis ir toliau neslūgo, tad komandos su ilgesniu atsarginių žaidėjų suoleliu įgavo tam tikrą pranašumą. Na, gal ir ne visos, tačiau Žalia Raudona ir WorldOne United akistatoje atsarginių žaidėjų suolelis tapo rimtu faktoriumi.

Praėjusiame ture nuo MSC komandos skaudžių pamokų gavę žali ir raudoni rungtynėse su WOU į aikštę žengė ne savęs parodyti, o kautis dėl pergalės. Ir kautis tikrai kad reikėjo. WOU pirmame kėlinyje atkakliai laikėsi žaidime, o į 18 minutę pelnytą Tomo Staniūno įvartį tuoj pat atsakė taikliu Kristian Tankevič pataikymu. Žalia Raudona reikalai dar labiau komplikavosi, kai pačioje antro kėlinio pradžioje Ernest Moroz ramiai pasitvarkė su keliais oponentais ir tiksliu smūgiu į apatinį vartų kampą išvedė WOU į priekį – 2:1.

Tačiau skirtingai nei rungtynėse su MSC, šį kartą Žalia Raudona nesubyrėjo. Aktyviai aikštės viduryje judėjo Matas Radžiukynas, patikimai gynyboje žaidė Robertas Šuškevič, be klaidų paskutinę 23 minučių atkarpą vartuose atstovėjo ir Utku Boyra. Tuo metu WOU žaidėjų energija pastebimai sėdo, situaciją dar labiau apsunkino ir tai, kad dėl traumų antroje rungtynių dalyje WOU liko apskritai be keitimų. 

Nuo 30 minutės Žalia Raudona atakų bangos be atvangos talžė WOU gynybinius įtvirtinimus – ir šie galiausiai subyrėjo. 42 min. po elegantiško M. Radžiukyno reido ir tikslaus perdavimo Robertas Kazbaris rezultatą išlygino, o dar po kelių minučių po dar vieno Mato perdavimo kitas Robertas – Šuškevič šaltakraujiškai išvedė ŽR komandą į priekį.

WOU iš paskutinių jėgų dar pamėgino surengti varžovų vartų apgultį, bet jėgų buvo likę nekažką, tad ir apgultis gavosi tik šiaip sau. Kita vertus, žali ir raudoni iš savo kontrų taip pat nieko konkretaus neišgavo, tad paskutinis arbitro švilpukas užfiksavo minimalią, bet labai vertingą Žalia Raudona komandos pergalę.

„Šią pergalę lėmė pamoka, kurią mums praėjusiame ture davė MSC. Šį kartą mes neišėjome į aikštę „pasiimti pergalės“, o buvome nusiteikę ilgai ir sunkiai kovai. Taip ir nutiko. Nors žaidėme nuo 21 val., bet dar tvyrojo turbūt 26-27 laipsnių karštis, buvo tvanku kaip tropikuose, abiejų komandų fizinės jėgos buvo ant ribos, juo labiau, kad ir atsarginių žaidėjų suoleliai nebuvo labai jau ilgi. Beveik visas rungtynes vyko nervų karas ir atrodė, kad esant apylygėms fizinėms jėgoms laimės tie, kurie padarys mažiau klaidų. Šį kartą rečiau klydoms mes. Mūsų vartininkas buvo aukštumoje, tai neabejotinai pridėjo komandai ryžto ir ištvermės. Tad mes ir laimėjome tą nervų karą. Nors antro kėlinio pradžioje varžovai pirmavo 2:1, bet mes toliau nuosekliai kūrėme progas, atakavome, kombinavome – ir galų gale buvom apdovanoti dviem pergalę atnešusiais įvarčiais“, – rungtynes apibendrino Žalia Raudona vadovas Sigitas Stasevičius.

„Rungtynės tikrai buvo neprastos, deja, mums pritrūko jėgų, kad išlaikytume iniciatyvą ir palankų rezultatą. Antrame kėlinyje praradome dėl traumų du žaidėjus, likome be keitimų, o karštis ir intensyvus varžovų spaudimas labai išvargino. Paskutinės 10 minučių buvo ypatingai sunkios, varžovai buvo šviežesni, susikūrė daugiau progų, dvi iš jų realizavo – ir pasiėmė pergalę“, – konstatavo WOU atstovas Victor Cachay Grande.

FIESTA. Turo perliuku tapo FM Vilniaus Vytis ir FK Tornado dvikova. Abi komandos susirinko ne tik gausiai, bet ir koybiškai, abi buvo nusiteikusios žaisti futbolą ne tik dėl rezultato, bet ir dėl žiūrovų, tad vaizdas aikštėje buvo labai malonus futbolo mėgėjo akiai.

Pirmieji pasižymėti galėjo FM Vilniaus Vyčiai, tačiau gavosi taip, kad neišnaudoję kelių idealių progų prie vienų vartų, jie traukė kamuolį iš kitų. 13 min. MFL lygoje pagaliau debiutavęs Mantas Makutunovičius pakovojo dėl kamuolio, atmetė jį Joriui Pikturnai – ir pastarasis galingu smūgiu nepaliko vilčių FM VV vartininkui.

Visgi Tornado džiaugsmas ilgai netruko. Nors atrodė, kad torandininkai perima iniciatyvą ir pradeda diktuoti sąlygas, bet 16 min. po Tado Švaikevičiaus smūgio kamuolys rado prieš vartus buvusį Gediminą Balašauską – ir pastarasis rezultatą išlygino. Kad tai nebuvo atsitiktunumas Gediminas įrodė po minutės, kai iššokęs vienas prieš Tornado vartininką pelnė ir antrą įvartį. Tuoj pat trečią galėjo pridėti Eduard Grochackij, bet Simonas Sabonis pademonstravo futsalisto refleksus ir savo vartus apsaugojo. Tiesa, tik trumpam. 23 min. Olegas Kricun pasinaudojo M. Makutunovičiaus klaida ir įkalė vinį į viršutinį Tornado vartų kamputį.

Bet ir tai dar nebuvo paskutinis žybtelėjimas pirmame kėlinyje. M. Makutunovičius atsakomojoje atakoje pademonstravo savo futsalinius sugebėjimus ir idealiu smūgiu atsidarė savo įvarčių sąskaitą MFL pirmenybėse. Bet, kaip nekeista, net ir tai dar nebuvo paskutinis žybtelėjimas pirmame kėlinyje, nes Vyčiai atsakydami į Manto atsakymą surengė savo ataką, kurią žaismingu įvarčiu užbaigė Matas Gudaitis.

Antrame kėlinyje įvarčio teko laukti net 14 minučių. Abi komandos taškėsi atakomis ir kontratakomis, žaibavo smūgiais ir bandymais, bet kurį laiką vartininkai žibėjo ryškiau nei aikštės žaidėjai. Bet galiausiai 39 min. nuo tornadininkų baudos smūgio prasidėjusi Vyčių ataka buvo realizuota smagiu G. Balašausko pykštelėjimu – ir FM VV išsiveržė į priekį 5:2.

Tornado kapojosi iki pat pabaigos, J. Pikturna dar kelis kartus švelnino atsilikimą, bet Vyčiai atsakė M. Gudaičio pavyzdiniu reidu ir įvarčiu, po kurio abiem komandom beliko sutvarkyti formalumus ir atsisveikinti su karščiu tvoskiančiais Fanais.

„Kokybės prasme buvo superinės rungtynės. Mes geriau išnaudojome savo progas, tai ir lėmė pergalę. Mūsų vartininkas puikiai sužaidė, turėjome tikrą Džokerį Gediminą, kuris žybtelėjo trimis įvarčiais, turime tvirtą branduolį, žinome dėl ko žaidžiame, ko siekiame, gerai renkamės į rungtynes – ir iš viso to gauname teigiamą rezultatą“, – rungtynes pakomentavo FM Vilniaus Vytis treneris Ernestas Malkevičius.

LENTELĖ. Nors vienos komandos laimėjo, o kitos – pralaimėjo, tačiau situacija turnyrinėje lentelėje faktiškai nepakito, sumažėjo tik taškų skirtumas tarp pirmos ir penktos komandų. Antroje turnyrinės lentelės dalyje tvirčiau į 7-ą vietą įsikibo Eksperimentas, tuo metu visi kiti dalyviai liko savo pozicijose, su savo taškų bagažu.

STATISTIKA. 28 įvarčiai per ketverias rungtynes, arba vidutiniškai 7 per mačą. Įvarčių fejerverkais niekas pernelyg nesismagino, rezultatyviausiai pažaidė 6 įvarčius įspyrę FM Vilniaus Vyčiai, 5 pelnė VU MIF, 4 – Tornado.

Po 3 įkalė Eksperimentas, Žalia Raudona ir Grija, po 2 sumušė MSC ir WorldOne United.

Geriausia gynyba pasižymėjo po 2 kartus varžovams leidę pasižymėti Eksperimentas ir ŽR, 3 praleisti visus 3 taškus garantavo VU MIF komandai, tuo metu MSC ir WOU su 3 praleistais liko nulinės taškų dietos.

6 prasileido Tornavo, 5 – Grija, o 4 – FM VV.

SNAIPERIAI. Net keturi žaidėjai turą baigė su 3 įvarčiais: hettriku sužibėjo Grijos snaiperis Artūras Borščevskis, bet jam tuo pačiu atsakė VU MIF ramstis Ignas Kunickas, po tris įvarčius sumušė Tornado atstovas Joris Pikturna ir FM Vilniaus Vytis puolėjas Gediminas Balašauskas. Beje, šiam žaidėjui tai buvo apskritai pirmieji įvarčiai MFL čempionatuose.

Tuo metu pripažintas Vyčių atakų lyderis Matas Gudaitis rungtynes baigė su dviem įvarčiais, tokiu pat dubliu atsižymėjo ir MSC puolėjas Aringas Streckis.

Diviziono snaiperių rikiuotės viršūnėje po turo įsivyravo lygybė, nes M. Gudaitis ir A. Borščevskis surinko po 29 įvarčius. Trečioje pozicijoje esantis WOU puolėjas Kristian Tankevič turi 25, o Grijos antrasis puolėjas Romuald Kliukoit – 22 įvarčius.

DRAUSMĖ. Ketverios rungtynės – 2 geltonos kortelės. Jomis sužibėjo Grijos žaidėjas Ernestas Komarovas ir MSC atstovas Klaidas Ivanauskis.

PROGNOZĖS. Apžvalgininko ir Komandų neakivaizdinėje akistatoje užfiksuotos lygiosios. Žalia Raudona ir FM Vilniaus Vytis pateisino Apžvalgininko pasitikėjimą ir pasiėmė žadėtas pergales, tuo metu Grija ir MSC su prognozėmis prasilenkė ir vietoje pergalių gavo baronkas nuo VU MIF ir Eksperimeto. 

Įdomu, kad beveik visais atvejais komandos nenutolo nuo prognozuotų rezultatų, o arčiausiai jų buvo Žalia Raudona ir WOU, tik vietoje pergalės 4:2, gavosi kuklesnis laimėjimas 3:2.

Kadangi turas baigėsi lygiosiomis 2:2, nepasikeitė ir bendras sezono balansas. Po 15 turų 38:30 pirmauja Apžvalgininkas.

TURO RINKTINĖ.