A divizionas. Pirmosios lygiosios, susirinkusi Dinamika ir Erelių skrydis
7-ame ture nutiko pirmosios čempionato lygiosios, antrosios VRFM ir FM Vilniaus Vytis pergalės, neįkvepiantis Dinamikos pasirodymas (bet visgi – pasirodymas) ir kieta Eagle Team-Setaltas bei Grijos dvikova, po kurios A diviziono senbuviai pakilo į El Dorado ekipos sau rezervuotą turnyro lentelės viršūnę.
REZULTATAI.
TRENERIAI. Pirmoje turo dalyje susitiko apatinėje turnyrinės lentelės dalyje reziduojančios FK VU MIF ir VRFM komandos. Studentai per pirmus šešis turus nesugebėjo surinkti anei taško, gi Vilniaus rajono futbolo mokyklos treneriai ir auklėtiniai savo sąskaitoje jau turėjo vieną pergalę.
O po šio turo VRFM turi ir antrą. Rezultatas 5:1 lyg ir norėtų parodyti, kad VRFM pergalė nebuvo labai jau sunki, bet komandos kapitonas Artūras Martinkevičius su tuo nesutiko. „Pirmas kėlinys buvo tik 1:0, tikrai nebuvo lengva. Varžovai žaidė nuo gynybos, netaikė jokio presingo, aukščiau nekilo, tad mums reikėjo ieškoti spragų jų gynyboje. Jie labai kompaktiškai gynėsi, ypač daug dėmesio skyrė Albertui Voskunovičiui, stengėsi nepalikti jam laisvos erdvės. Bandėm keisti atakų kraštus, judėti be kamuolio, bet pirmame kėlinyje tai sėkmės neatnešė. Tik antrame buvo kažkiek lengviau, įmušėme dar du ir atrodė, kad viskas jau baigta. Tačiau tada patys praleidome, atsirado chaoso požymių, nerimo. Padėjo laiku paimta minutės pertraukėlė, susikaupėme, grįžome į aikštę, įmušėme dar du ir tada jau viskas tapo aišku“, – rungtynes apibendrino VRFM kapitonas.
Iš tiesų, pirmame kėlinyje abi komandos progų gausa pasigirti negalėjo, tačiau 11 min. VRFM visgi pramušė VU MIF gynybą ir išsiveržė į priekį. 29 ir 33 min. Viliam Novicki ir Ernest Čepulkovski po Alberto Voskunovičiaus perdavimų padidino VRFM pranašumą iki trijų. Tiesa, dar prieš šį įvarčių dublį VU MIF turėjo puikią progą palyginti rezultatą, bet nepasinaudojo išėjimu 1 ant 1, o po to jau beliko tik traukti kamuolį iš savų vartų tinklo.
Nors 36 min. Raigardas Balužis savo įvarčiu šiek tiek pakurstė intrigą, bet Edvinas Laurinavičius 45 min. savo antruoju pataikymu ją prigesino, o Jurij Mendus 50 minutę – galutinai užgesino.
„Tikrai laimėjome ne viena koja žaisdami. VU MIF gan tvarkingai gynėsi, reikėjo padirbėti, o tas rezultatas atsirado tik baigiantis rungtynėms. Be abejo, pergalė saldi, nors prieš Griją, neslėpsiu, buvo dar saldesnė. Ir šiaip smagu, kad šiandien turėjome bendruomenės palaikymą, dovanojome savo fanams pergalę. Dabar reikėtų atimti taškus ir iš A diviziono senbuvių. Jei mes norime šiais metais finišuoti per viduriuką, privalome rinkti taškus su visais varžovais“, – konstatavo A. Martinkevičius.
Tuo metu VU MIF stovykloje nuotaikos ir vėl buvo minorinės. Nepadėjo Studentams ir trenerio poste rungtynes praleidęs Ignas Kunickas, nepanašu, kad apskritai būtų kažkokių realių variantų kaip VU MIF galėtų pakeisti situaciją ir išlipti iš turnyrinės lentelės dugno. Tiesa, vienas variantas visgi yra. Jo pavadinimas – Dinamika. Bet apie tai galvoti dar šiek tiek per anksti.
LYGYBĖ. Jei VRFM tik svajoja apie pergalę (ar bent jau tašką) prieš A diviziono senbuvius, Žalia Raudona jau gali prie šios svajonės padėti varnelę. 7-ame ture žali ir raudoni lygiosiomis 2:2 sužaidė su Fortitudo ir pasiėmė pirmą tašką akistatose su A diviziono autochtonais. Kadangi išlyginamasis įvartis į Fortitudo vartus krito 47 minutę, natūralu, kad Žalia Raudona lygiąsias šventė kaip pergalę, tuo metu fortitudininkai santūriai liūdėjo ir baksnojo pirštais į komandos vadovą Gabrielių Butkevičių. Kurio, pastebėkim, aną ketvirtadienį Fanuose nebuvo.
„Pirmi gavome greitą įvartį, vėliau atsakėm dviem ir pirmavome 2-1, tačiau niekaip nesugebėjom įsitvirtinti solidesnės persvaros, nors progų ir buvo nemažai, bet vartų plote kamuolys taip ir nesuspurdėjo iki pat 47-tos minutės, o tuomet suspurdėjo, bet kitoje aikštės pusėje. Priežasčių čia galima surasti aibę, pradedant nusiteikimu varžyboms ir noru laimėti, baigiant elementariausia fortūna, tačiau esam linkę viską tiesiog nurašyti ant vadovo Gabrielius Butkevičius, kuris nepasirodė varžybose, nedavė vyrams spaudimo prie linijos ir nesureguliavo keitimų. Visgi matome, kad atostogaujant karaliui karalystė negali iki galo gerai funkcionuoti...“, – konstatavo Fortitudo Facebook paskyra.
Kita vertus, jei Fortitudo gretose nebuvo tik vadovo, tai Žalia Raudona nuostoliai buvo ženkliai rimtesni. Visų pirma, rungtynėse nedalyvavo komandos atakų dirigentas ir rezultatyviausias žaidėjas Matas Radžiukynas. Nebuvo ir Darvydo Šerno, nepasirodė naujausias VFA treneris Ignas Baranauskas, nesimatė ir pagrindinio vartininko Utku Boyra. Tad iš pradžių atrodė, kad Žalia Raudona ir šį kartą atsiims nuo senbuvių baronką. Ir net ansktyvas Kosto Strielkūno įvartis tos nuomonės nepakeitė. Na, pramušė, pataikė, pasisekė, kam nepasitaiko? Juo labiau, kad Fortitudo 12 min. rezultatą palygino po Tomo Kaziukevičiaus smūgio, o antro pradžioje Vydmantas Kuzmickas dar vienu smūgiu iš distancijos – ir persvėrė.
Atrodė, kad fortitudininkai pergalės nebepaleis, o realiausia, kad ją dar ir įtvirtins įvarčiu kitu. Atrodymas buvo apgaulingas. Roberto Šuškevič vedami ŽR futbolininkai atkakliai grūmėsi dėl kiekvieno kamuolio, vertė varžovus jaustis nepatogiai, nervintis ir jaudintis. O kai 47 min. K. Strielkūnas savo antruoju įvarčiu rezultatą išlygino – įtampa pasiekė apogėjų. Ir ten liko iki pat finalinio švilpuko.
„Nebuvo Mato – ir iš karto mažiau įvarčių. Bet mūsų komanda – ne tik Matas. Mes šiandien neblogai susirinkome, turėjome ilgą atsarginių suolą, daug keitėme, leidome pailsėti lyderiams, pabaigoje ėmėm minutės pertraukėlę, tai irgi padėjo. Pabaigoje Kostas pataikė, išplėšė lygiąsias ir mes tuo esame tikrai patenkinti. Realiai per visas rungtynes tų progų nebuvo daug, abi komandos turėjo po 4-5 rimtas progas, galima sakyti, kad apie pusę išnaudojo. Mums šis taškas tikrai labai svarbus, ypač psichologiškai. Šiais metais įveikėme tik B diviziono komandas, pagaliau paėmėm tašką ir su A diviziono senbuviais. Tikiu, kad tai dar ne pabaiga“, – pareiškė Žalia Raudona vadovas Sigitas Stasevičius.
SUSIRINKO. Prieš šį turą vienas iš kertinių klaustukų žibėjo ties Dinamikos pavadinimu. Klausimas buvo elementarus – ar Dinamika susirinks į rungtynes su FM Vilniaus Vytis. Buvo abejonių, bet galiausiai paaiškėjo, kad dinamiškieji renkasi. Ir susirinko. Tačiau susirinko tik Dinamikos karkasas. Pats tas labiausiai bazinis variantas. 7 žaidėjai, tame skaičiuje ir dažniausiai tik morališkai komandos draugus palaikantis Markas Soiko, ir tik epizodiškai žaidžiantis Dainius Riškus, ir pirmą kartą šį sezoną pasirodęs Vladimir Zadneprovskij. Ir šį kartą jiems teko sužaisti nuo švilpuko iki švilpuko. Ir jei nuo pirmos iki 24 minutės Dinamika dar gan sėkmingai laikėsi, ne tik gynėsi, bet ir atakavo, tai po to elementariai sustojo ir leido žaisti varžovams.
24 minutę rezultatas dar buvo lygus 2:2, bet po pirmo kėlinio priekyje 4:2 jau buvo Vyčiai, o 49 min. jie pirmavo 8:2. Per paskutines kelias rungtynių minutes minutes Dainius Riškus ir Edgaras Dančenkovas dar kiek pašvelnino pralaimėjimo poskonį, bet net ir tada Vyčiai ištaikė progą savo devintam įvarčiui – ir šventė stambiausią sezono pergalę.
„Nebuvom mes geriausi, mums trūko kelių lyderių – Edvino Šiukštos, Mato Gudaičio, bet Dinamika dar prasčiau susirinko. Jie apskritai žaidė be keitimų, įpusėjus rungtynėms pavargo, todėl ir mums buvo lengviau. Tiesa, pirmas kėlinys buvo gan atkaklus, vienu momentu Dinamika lygino, buvo 2:2, bet mes užbaigėm jį dviem savo įvarčiais ir antrame jau tikrai dominavome“, – MFL LIVE studijoje kalbėjo FM Vilniaus Vytis vadovas Oleg Kricun.
Tikėtina, kad būtent du paskutiniai pirmo kėlinio FM Vilniaus Vytis įvarčiai ir pakirto kovinę Dinamikos dvasią. Ir jei Titas Pivovaras 24 min. pelnė normalų minifutbolo įvartį, tai Artur Skuratovič už savąjį turėtų būti dėkingas Dinamikos vartininkui Sergejui Viliavinui. Pastarasis iš pradžių smūgiu į savus vartus patikrino skersinį, o Arturui beliko tik nukreipti kamuolį į tuščius vartus.
Antrame kėlinyje Dinamikos nuovargis tik didėjo, Vyčiai nuo 38 iki 44 minučių sukalė dar keturis įvarčius, o pabaigoje įvykęs apsikeitimas goliukais didesnės įtakos jau nebeturėjo. Po rungtynių dinamiškieji kalbėjo, kad bene labiausiai trūko fizinių jėgų, tačiau matant komandos susirinkimą kitaip būti ir negalėjo. Tiesa, pernai ir užpernai Dinamika net ir be keitimų sugebėdavo dominuoti ir bausti, bet tada jos sudėtyje būdavo Darjuš Jankovskij, Daniel Gunevič, Valdemar Voinič, Vitalij Zubko. O be jų liko tik komandos pavadinimas ir forma.
FM Vilniaus Vytis su 6 taškais atsiplėšė nuo Dinamikos. Jei pastaroji nepadarys išvadų, tas atotrūkis neabejotinai tik didės. „Mums ši pergalė yra labai saldi. Visgi nugalėjome A diviziono komandą, įrodėme sau, kad galime čia žaisti. Iš pradžių nenorėjome eiti į aukštesnį divizioną, bet dabar džiaugiamės tokiu sprendimu, nes matome, koks didžiulis skirtumas tarp A ir B lygių. Mums tai yra labai vertinga patirtis ir mes norime likti A divizione“, – patikino O. Kricun.
Ar nori to Dinamika? Pagyvensim – pamatysim.
PATIRTIS. Centrinėse turo rungtynėse susitikusios Eagle Team ir Grija pateisino šį skambų titulą. Supertaurės pusfinalyje sparnus Ereliams pakirpę Grijos futbolininkai neslėpė noro pakartoti pirmojo sezono mačo scenarijų, bet vicečempionai šiuo klausimu turėjo savo nuomonę – ir ją pagrindė pergale 5:3.
Tiesa, jei Grija per pirmas 8 minutes būtų išnaudojusi savo progas, galimai galutinis rezultatas būtų buvęs priešingas. Tačiau Artūras Borščevskis, Ernestas Plavskij ir Romualdas Kliukoit elementariai nesugebėjo pasiųsti kamuolio į tinklą iš metro (ar kelių), o pirmą įvartį 13 min. pelnė ne kas kitas, o Eagle Team bombardyrius Gediminas Skrockas. Ir nors Grija tuoj pat atsakė Regnar Krot pataikymu, bet pirmą kėlinį įvarčiais užbaigė ne grigiškėnai, o Ereliai: 17 min. pramušė Ernest Bublevič, 19 min. pasižymėjo Evaldas Pliavga ir į pertrauką Eagle Team išėjo ne su dviejų įvarčių deficitu, o su dviejų įvarčių persvara.
Įdomu, kad antrame kėlinyje pirmi pasižymėjo Grijos futbolininkai, ir po A. Borščevskio įvarčio atstumas tarp komandų sumenko iki minimumo. Tačiau po pertraukos žaidybinę persvarą jau turėjo Eagle Team, o tai, kad antrame kėlinyje jie išspaudė tik du įvarčius, galima nurašyti ant fantastiškai savo stačiakampyje judėjusio varžovų vartininko. Gal pirmame kėlinyje Igor Valevič vietomis ir neišgelbėjo, tai antrame traukė viską (ar beveik viską), kas tik lėkė į vartų stačiakampį. Tik 38 min. Grijos vartininkas buvo bejėgis, kai po įžaisto baudos smūgio Jurij Serbin iš metro pasiuntė kamuolį į tuščius vartus. Negalėjo jis pagelbėti komandai ir dar po kelių minučių, kai E. Plavskij efektingai pakišo kamuolį po skersiniu. Bėda, kad po savų vartų skersiniu.
Ir nors 42 min. R. Kliukoit dar spėjo pasinaudoti keitimų sukelta sumaištimi Eagle Team gretose beigi sumažino atsilikimą iki dviejų, tačiau tai ir buvo viskas, ką Grija tose rungtynėse sugebėjo išspausti.
„Gerai kas gerai baigiasi. Rungtynių pradžia priklausė Grijai, jie turėjo daug progų, bet mūsų vartininkas gelbėjo, o be to, varžovai įsigudrino kelis kartus nepataikyti į tuščius vartus. Po to mes perėmėme iniciatyvą, žaidėme savo žaidimą, nors ir neišvengėme chaoso, bet įmušėme tris įvarčius. O antrame žaidėm daug geriau, bet tada jau Grijos vartininkas demonstravo stebuklus, traukė viską, o ir mūsų puolėjai rodė įspūdingą talentą neįmušti iš dėkingiausių situacijų. Bet smagu, kad laimėjome, smagu, kad atsirevanšavome. Dabar ruošimės susitikimui su El Dorado, ir čia jau reikės maksimaliai kokybiško mūsų žaidimo“, – samprotavo Eagle Team treneris Dmitrij Timko.
„Pirmąsias 10 minučių vaikščiojome plonu ledu – varžovų neišnaudotos progos arba mūsų nuostabus vartininko žaidimas gelbėjo mus nuo rimtų nemalonumų. Nors ir įmušėme pirmieji, varžovai iškart atsakė įvarčiu. Žaidimas buvo kietas, tačiau teisėjas gerai suvaldė varžybas ir nepaisant vienos grubesnės klaidelės, mūsų manymų suteisėjavo tikrai neblogai.
Antro kėlinio viduryje sumušėme savo įvarčius ir atitrūkome, tai leido pasijausti ramiau ir laukti varžybų pabaigos. Tačiau atsipalaidavome tiek, kad neaumušėme kokių 3-4 šimtaprocentinių progų ir dar gavome vieną atgal.
Bendrai vertinant gerai, kad revanšas pavyko, tačiau tos varžybų pirmosios 10 minučių jau pradeda nusibosti. FK El Dorado tokių atsipalaidavimų neatleis, o su jais susitinkame jau kitą ketvirtadienį ir ruošiamės patikrinti esamus čempionus“, – bylojo Eagle Team-Setaltas Facebook paskyra.
LENTELĖ. Kadangi El Dorado turą praleido, šansą pasivyti lyderius turėjo Eagle Team-Setaltas – ir tuo šansu pasinaudojo. Iškovoję pergalę Ereliai užplasnojo į pačią turnyro lentelės viršūnę ir prieš iki artimiausio turo pabus tiesioginiais čempionų kaimynais.
Turą praleido ir Alytis, bet Fortitudo lygiosios jiems leido ramiai išsilaikyti Top3-uke. Antrame ketverte rikiuojasi keturis diviziono debiutantai, o štai Dinamika ir VU MIF, panašu, dalyvaus grumtynėse dėl išlikimo divizione.
STATISTIKA. Per keturis turo mačus komandos pelnė 31 įvartį (arba vidutiniškai po 7,75 per rungtynes).
Rezultatyviausia turo komanda tapo 9 įvarčius pelniusi FM Vilniaus Vytis ekipa, po 5 atseikėjo VRFM ir Eagle Team, 4 sumušė Dinamika, bet nuo pralaimėjimo jų tatai neapsaugojo.
Tik 1 tikslų pataikymą išspaudė VU MIF, po 2 įvarčius sutvėrė Fortitudo ir Žalia Raudona, 3 – psakutinius kelis turus rezultatyviai žaidusi Grija.
Gynyboje prasčiausiai sekėsi net 9 prasileidusiai Dinamikai, su 5 išėjo VU MIF ir Grija, su 4 pergalę pasiėmė FM VV.
Geriausiai gynyboje sudirbo tik 1 kartą varžovams pasižymėti leidusi VRFM ekipa, po 2 įvarčius prasileido Fortitudo ir Žalia Raudona, 3 – Eagle Team.
SNAIPERIAI. Turo snaiperiais tapo po 3 įvarčius pelnę FM Vilniaus Vytis atstovai Titas Pivovaras ir Edvin Volodkovič. Po 2 įvarčius įmušė Artur Skuratovič (FM VV), Edvinas Laurinavičius (VRFM) ir Kostas Strielkūnas (Žalia Raudona).
Po septynių turų snaiperių rikiuotės viršūnėje ir toliau laikosi 9 įvarčius pelnęs Matas Radžiukynas (Žalia Raudona), su 7 pataikymais į antrą vietą pakilo FM Vilniaus Vytis puolėjas E. Volodkovič. Po 6 turi Aleksandras Mininkovas (Grija), Ernestas Pilypas (Fortitudo), K. Strielkūnas ir Gediminas Skrockas (Eagle Team).
DRAUSMĖ. Per ketverias turo rungtynes arbitrai žaidėjams 3 geltonas korteles. Po vieną pasiėmė Edgard Karužel (Grija), Tadas Šilkauskas ir Titas Vitkauskas (abu Fortitudo).
PROGNOZĖS. Pirmosios sezono lygiosios ir visiškai eksperimentinė Dinamika lėmė kad Apžvalgininkas ir Komandos pasidalino po 2 taškus. Apžvalgininkas teisingai numatė VRFM ir Eagle Team pergales, bet Fortitudo, o ypač – Dinamika, vilčių nepateisino.
Tad turas baigėsi taikiai 2-2, o po 7 turų Apžvalgininkas turi 18 – Komandas 8 taškus.