Antrasis MFL Taurės turnyro etapas lygiai kaip ir pirmasis apsiėjo be staigmenų, nes visos A diviziono komandos ir vėl įveikė B kategorijos varžovus, bet neapsiėjo be bulitų. Kaip ir priklauso, šiuo minifutbolo spektakliu pasirūpino A diviziono atstovai – FK Fortitudo ir FK Grija.

Galimai kažką įdomaus būtų pateikę ir El Dorado su Dinamika, bet pastaroji į rungtynes nesusirinko, tad gavosi visai neįdomus techninis eldoradininkų laimėjimas.

REZULTATAI.

ERELIAI. A diviziono supersunkiasvorių Eagle Team-Setaltas ir B diviziono vidutiniokų FK Riešė rungtynėse intriga išsilaikė tik kelias pirmas minutes. Nors Ereliai ir nesurinko pačios pačiausios savo sudėties, bet varžovų komplektacijos problemos buvo svaresnės, o ypač tai jautėsi vartų stačiakampyje, kur plušėjo nominalus gynėjas Deimantas Aikovskij. Tad ir įvarčiai visai neatsitiktinai byrėjo į Riešės stačiakampį.

Jau 4 min. MFL vicesnaiperis Gediminas Skrockas pasinaudojo varžovų dovanėle, žaismingai ją išvyniojo ir pasitvarkęs vartininką pasiuntė pirmą kamuolį į Riešės vartus. Sužaidus 14 minučių po Luko Vaičiūno tikslaus smūgio Riešės vartuose gulinėjo 5 Eagle Team žaidėjų paspirti kamuoliai, o varžovų sąskaitoje buvo lygiai 0 įvarčių. Ir nors pirmą kėlinį tiksliu smūgiu užbaigė trečią geriausią asmeninį pelnytų MFL įvarčių rezultatą turintis Valdemar Šaveiko, bet Eagle Team pranašumas nekėlė jokių abejonių.

Ir nors antrame kėlinyje iki pat 40 minutės skaičiai išliko tie patys – 5:1, bet abejonių dėl nugalėtojo nebuvo. Galimai viskas taip ir būtų pasibaigę, jei ne Erelių vartininko klaida ir Aurimo Jaroslavskio įvartis, pamažinęs riešininkų atsilikimą iki 3 goliukų. Tai kažkiek supurtė favoritus, anie per 5 minutes sumušė 4 įvarčius ir po L. Vaičiūno pataikymo 46 min. Eagle Team pirmavo 9:2. O pagal neišnaudotas progas, virpstus ir skersinius – tai galėjo būti ir 14:2.

Vienok, paskutinis žodis nustatant galutinį rezultatą visgi priklausė Riešei. 49 min. Ernestas Zakarevičius pykštelėjo iš dešinės, Eagle Team vartininkas trečią sykį ištraukė iš tinklo – ir ties tuo abiejų komandų noras žaisti galutinai nuslūgo.

„Ketvirtadienį žaidėme MFL taurės aštunfinalio dvikovą prieš B diviziono komandą FK Riešė. Ir nors susirinkimas mūsų buvo toks pats kaip ir savaitę anksčiau prieš VRFM, šįkart varžovus pavyko aplošti rezultatu 9:3. Iš esmės viskas buvo atsakyta dar pirmo kėlinio pirmoje pusėje, kuomet gal greit sumušėme 5 įvarčius be atsako. Vėliau žaidimas buvo toks labiau simbolinis, nes ir karštis buvo alinantis ir varžovai suprato, kad galbūt nelabai yra čia ko drąskytis“, – rungtynes dalykiškai apibendrino Eagle Team Facebook paskyra.

ŽALIARAUDONA. Panašiu rezultatu baigėsi ir A diviziono vidutinio svorio kategorijos (ir buvusių B diviziono sunkiasvorių) atstovų Žalia Raudona akistata su B diviziono vidutiniokais (su pretenzija į aukštesnę kategoriją) FK Maraksis. Tiesa, jei įvarčių sukrito panašiai, tai bent jau kovos, kortelių ir šiokios tokios intrigos prasme Žalia Raudona ir Maraksio mačas kelegubai pralenkė Eagle Team ir Riešės pasivaikščiojimą.

Visų pirma, nors ir susirinkę 7-iese, Maraksiečiai baltos vėliavos nekėlė ir pasistengė maksimaliai apsunkinti beveik du šešetus turėjusių varžovų kelią į ketvirtfinalį. Kaip veiksmingiausia apsunkinimo priemonė buvo pasirinktas kietas, bekompromisis, ties pražangos riba balansuojantis, o dažnu atveju tą ribą ir peržengiantis žaidimas. Visiškai neatsitiktinai Maraksio žaidėjams buvo parodytos trys geltonos kortelės, lėmusios bent 7 minutes žaidimo mažumoje. O dideliame karštyje ir ant dirbtinės dangos, ir dar be keitimų...

Tiesa, paslaugą varžovams padarė ir Žalia Raudona. Pabrėžtinai ramiai rungtynes pradėję žali ir raudoni neskubėjo mušti įvarčių ir gan ilgai leido varžovams laikytis žaidime. Jie neišnaudojo ir pirmos kiekybinės persvaros, be to dar ir pirmi prasileido. Visgi po 12 min. kritusio įvarčio Žalia Raudona susiėmė, padidino žaidimo tempą ir per tris minutes atsakė trimis tiksliais Domo Junčos, Igno Baranausko ir Kosto Strielkūno smūgiais.

Kuomet 21 min. D. Junča padidino Žalia Raudona pranašumą iki trijų, atrodė, kad ties tuo būtų galima viską ramiai ir pabaigt. Bet 23 min. I. Baranauskas nusprendė pasiginčyti su arbitru dėl to, kam turėtų atitekti į užribį išriedėjęs kamuolys – ir išvydo geltoną kortelę. Eidamas pailsėti Ignas mestelėjo dzūkiškai, esą arbitras pats pripjovė grybą ir to nepripažįsta, o Jurij Solovjov jam už tai atsilygino antra geltona – ir pirma raudona. Ar to tikrai reikėjo? Ne faktas. Ar tai kažką pakeitė? Irgi ne.

Tiesa, iš pradžių toks posūkis lyg ir pakurstė intrigėlę, bet pirmą kėlinį Tomo Arėškos įvarčiu užbaigę žali ir raudoni antrame į intrigas nesivėlė, o maraksiečiai galiausiai tam nebeturėjo nei jėgų, nei energijos. Juo labiau, kad 29 min. savo hettriką įforminęs D. Junča padidino ŽR persvarą iki penkių – 6:1. Nors 32 min. Volodymyr Chimarenko dar spėjo atsakyti savo antruoju įvarčiu, bet netrukus į aikštę grįžo šeštas Žalia Raudona žaidėjas – ir Maraksio emocinis pakilimas baigėsi. 

Baigiantis rungtynėms abi komandos dar apsikeitė įvarčiais, tačiau į esminius klausimus jau buvo atsakyta anksčiau, tad jokių papildomų intrigų nebekilo.

ALYTIS. Intrigos nebuvo ir A diviziono sunkiasvorių FK Alytis bei B diviziono apatinio lengvo svorio atstovų WorldOne United akistatoje. Tiesa ir čia A diviziono komanda prasileido pirma, bet po to kai 8 min. Kristian Tankevič pramušė Alyčio vartininką, alytiškiai nusprendė, kad reikia pradėti žaisti – ir dar pirmame kėlinyje sukalė 5 įvarčius. Iš pradžių dviem smūgiais atsidarė Benas Paulėkas, jo polėkį pratęsė Titas Vitukynas, 20 min. pasižymėjo Augustas Trinkūnas, o kėlinį savo trečiuoju įvarčiu užbaigė B. Paulėkas.

Dominuodami puolime alytiškiai nepersistengė gynyboje, tad progų turėjo ir WOU. Kadangi jie savo progas konvertuoti pradėjo tik baigiantis rungtynėms, tai 35 min. po Herkaus Biekšos pataikymo Alytis pirmavo 7:1. Paskutinė 15-minutė judėjo lengvu valso žingsneliu ir virto tikra įvarčių fiesta. Jos metu WOU žaidėjai pelnė keturis įvarčius (bet vieną iš jų – į savus vartus), alytiškiai atsakė dviem, o bene didžiausią pagyvėjimą sukėlė 48 minutę 10-ą įvartį penęs T. Vitukynas. Pagyvėjimas nutiko ne dėl įvarčio, o dėl fakto, kad visas rungtynes atkakliai pasižymėti siekęs Paulius Sakalis prieš tai dviejų kvadratinių metrų plote suklaidino tris varžovus, smūgiavo į tolimą apatinį vartų kampą ir jau ruošėsi įvarčio šventimui, bet Titas kamuolį sustabdė ir sekundę kitą pagalvojęs – paspyrė jį į vartus. „Eik tu grybų ravėti“, – dzūkiškai atsiduso P. Sakalis ir nuleidęs galvą paliko aikštę.

Kol alytiškiai smaginosi traukdami per dantį savo veteraną WOU pabaigai dar surengė rezultatyvią ataką, kurią įvarčiu užbaigęs Victor Cachay Grande nustatė finalinį rezultatą.

„Iš esmės tokio pačio stiliaus susitikimas kaip praėjusią savaitę – užtikrintai kontroliuotos rungtynės, nepaisant varžovų virpstų ir Meirūno atsipalaidavimo. Tačiau įvarčius mušė ne visi kas norėjo“, – giliamintiškai pastebėjo FK Alytis Facebook paskyra.

STUDENTAI. Karštą ketvirtadienio pavakarę „sausiausios“ įvarčiais rungtynės nutiko tarp A diviziono lengvasvorių VU MIF ir B diviziono sunkesnės svorio kategorijos atstovų Contra-Prima Line. Progų įvarčiams abi komandos turėjo panašiai nemažai, bet kamuolys nenoriai ėjo į vartus, o iš viso juose apsilankė vos 4 kartus. 

Nors rungtynes kiek aktyviau pradėjo dar pernai A divizione ant lengvo judėjusi Contra-PL, bet savo šansais ji nepasinaudojo, o 8 min. likusi mažumoje neišvengė ir dar rimtesnės bausmės. VU MIF puolėjas Daniel Šaputko pasinaudojo kiekybine persvara ir palikta erdve baudos aikštelės prieigose, pasitaisė ant kairės ir pasiuntė dovaną į tolimą apatinį. 

Pirmame kėlinyje tai buvo vienui vienintelis rezultatyvus pataikymas per abi komandas, nors progų per abi būtų pakakę dviženkliam rezultatui. Antro pradžioje įvarčių kranelis šiek tiek atsisuko. 27 min. už geltoną kortelę reabilitavosi rezultatą palyginęs Contra-PL puolėjas Arminas Lapinskas, bet po kelių minučių D. Šaputko patykojo varžovų perdavimo, perėmė kamuolį ir visa jėga sugrūdo aną po skersiniu.

Alinami karščio abiejų komandų žaidėjai antrame kėlinyje iš paskutinių jėgų bandė judėti ant įkaitusios sitentikos, bet judėti ir mušti įvarčius – visai ne tas pats dalykas. Contra-PL antroje rungtynių dalyje ir vėl turėjo ne vieną progą, tikrino virpstus ir skersinius, bet 44 min. Ignas Kunickas smūgiu iš dešinės įkalė VU MIF trečią – ir rungtynių baigtis paliko nulemta.

„Prastas futbolas iš abiejų komandų, bet VU MIF žaidė drausmingiau, gal ir laimėti jie norėjo labiau už mus, tad pelnytai pasiekė pergalę ir žengė toliau“, – po rungtynių lakoniškai konstatavo Contra-Prima Line atstovas Žilvinas Danilevičius.

VYČIAI. Antroje MFL Taurės aštutfinalių dalyje sodriausiais įvarčių fontanais ištryško A diviziono lengvesnio pusvidutinio svorio kategorijai priskirtų FM Vilniaus Vytis ir absoliučiai lengviausios B diviziono svorio grupės atstovų FK Vilnoja susitikimas. Nors prognozėse iš 16 pelnytų įvarčių bent du trečdaliai buvo skirti Vilnojos vartams, bet MFL debiutantai ir B diviziono autsaideriai su tuo nesutiko ir su buvusiais B diviziono bronziniais laureatais ėmėsi beveik ant lygiųjų. O tam tikrais epizodais – ėmėsi net ir šiek tiek pranašiau.

Be abejo, prie to prisidėjo ir Vyčių nusiteikimas beatodairiškai švaistytis savo progomis. Vien per pirmas kelias minutes Matas Gudaitis nepasinaudojo proga paspirsti kamuolį į tuščius varžovų vartus, o Edvinas Šiukšta tolimu smūgiu patikrino Vilnojos vartų konstrukciją. Tuo metu vilnojiečiai 3 min. pirmą kartą priartėjo prie varžovų vartų – ir Deividas Švilpa preciziškai tiksliu smūgiu nuginklavo FM VV vartininką Margirį Kamblevičių. 

Tokia pradžia uždėjo savo antspaudą visai dvikovai. Ar bent jau beveik visai. Pirmame kėlinyje E. Šiukšta ir Karolis Masevičius du kartus lygino rezultatą, bet dar dažniau Vyčių smūgiai liejosi pro šalį, o Vilnojos atstovai Darius Švilpa ir Daniel Tarasevič per pirmas 25 minutes pridėjo dar tris rezultatyvius smūgius, tad įpusėjus mačui MFL lengvasvoriai pirmavo 4:2.

Pirmame kėlinyje vien tik tuščiais šaudęs M. Gudaitis antro kėlinio pradžioje surimtėjo ir per kelias minutes dviem pataikymais trečią kartą palygino rezultatą. 

Jei Vyčiai tuo metu pagalvojo, kad kančia baigėsi ir dabar įvarčiai byrės tik į varžovų vartus, tai po kelių minučių turėjo pergalvoti. 31 min.  Daniel Tarasevič eilinį kartą išvedė Vilnoją į priekį, o po keturių minučių Darius Švilpa savo antruoju įvarčiu padidino vilnojiečių persvarą iki dviejų 6:4.

Suputojusi įvarčių pasiutpolkė net nemanė apstot. 39 ir 41 minutėmis FM Vilniaus Vytis jaunimas Titas Pivovaras ir Pijus Burinskas ir vėl palygino rezultatą, bet 43 min. D. Tarasevič IR VĖL išvedė Sudervės komandą į priekį 7:6.

Ir čia pagaliausiai FM Vilniaus Vytis lyderiai nebeišlaikė. 44 min. E. Šiukšta baudos smūgiu PENKTĄ SYK palygino rezultatą, po kelių minučių – pirmą kartą rungtynėse persvėrė, o 48 min. M. Gudaitis savo trečiuoju įvarčiu padėjo tašką.

„Mes išnaudojome gal tik trečdalį savo progų, o varžovai sumušė viską, ką turėjo. Visgi svarbiausia, kad pabaigoje mušėme tik mes, ir mušėm lygiai tiek, kiek reikėjo pergalei“, – susitikimą apibendrino FM VV atakų lyderis M. Gudaitis.

VRFM. Įvarčių netrūko ir A diviziono vidutiniokų VRFM bei B diviziono sunkiasvorių MSC akistatoje. Tiesa, skirtingai nei buvo prognozuota, didesnė dalis įvarčių sukrito į MSC vartus. Įdomiausia, kad rungtynių pradžia apie būsimą MSC sutriuškinimą net neužsiminė, mat aikštėje vyko gan apylygė kova, abi komandos pernelyg nerizikavo, žaidė kietai ir į atvirą futbolą nesivėlė. 

Vienok situacija kardinaliai pasikeitė, kai iniciatyvos ėmėsi VRFM lyderis Albert Voskunovič. Šį kartą nuo gynybos savo komandos veiksmams dirigavęs geriausias 2023 metų Lietuvos salės futbolininkas baigiantis kėliniui nusprendė parodyti savo talentus gausiai susirinkusiems VRFM ekipos gerbėjams ir trimis smūgiais nulėmė rungtynių likimą. 17 min. jis pelnė pirmą įvartį, 23 min. pridėjo antrą, o 33 min. nuspėjęs Aringo Streckio sumanymą ir perėmęs kamuolį – uždėjo ir trečią.

O 40 ir 43 minutėmis A. Voskunovičius papildomai paserviravo Edvino Laurinavičiaus bei Viačeslav Rodevič įvarčius, po kam rezultatas Fanų švieslentėje suapvalėjo iki 5:0. MSC dar mėgino kabintis, Juozas Pečiukaitis ir Airidas Sidaravičius galiausiai visgi pramušė puikiai vartų stačiakampyje stovėjusį VRFM vartininką, bet kitoje aikštės pusėje savo įvarčiais atsakė kiti nominalūs VRFM vartininkai – Jurij Mendus ir Aleksandr Kirijenkov.

„Neturėjome šansų. Albertas Voskunovičius buvo galva geresnis už visus, jis iš esmės ir VRFM gynybą sureguliavo, ir jų puolimą užkūrė. Taip pat nebuvome pasiruošė kietam varžovų žaidimui, buvo daug kontakto, pražangų, dvikovų. Skaudokas pralaimėjimas, bet manau, kad tuo pačiu gavome labai vertingą pamoką, pamatėme, kas mūsų lauktų A divizione, jei ten kitais metais patektume. Tikiu, kad ateityje mums ši pamoka tikrai pravers“, – po viskam konstatavo MSC treneris Ernestas Malkevičius.

LYGYBĖ. Jei A diviziono svorio kategorijų komandos lengviau ar kiek sunkiau, bet savo oponentus iš B lygio įveikė, tai vienintelė įvykusi A diviziono galiūnų akistata baigėsi lygiosiomis 3:3. O podraug ir pradžiugino minifutbolo bendruomenę bulitais. Kuriuose emocinis svyravimas taip pat buvo maksimalus.

Realiai FK Fortitudo ir FK Grija rungtynėse intrigtos, kovos ir įtampos buvo daugiau, nei visuose kituose šešiuose MFL Taurės aštuntfinalio etapo mačuose sudėjus. Lygiaverčių varžovų dvikovoje iš pradžių sėkmė šyptelėjo fortitudininkams, kurie po Ernesto Pilypo ir Viliaus Paulausko įvarčių pirmavo 2:0. Bet Grija nepasidavė, o 18 min. Artūras Borščevskis po greitos kontratakos sumažino atsilikimą iki minimumo.

Pačioje antro kėlinio pradžioje Grijos puolėjas Aleksandras Mininkovas rezultatą išlygino, o kai 34 min. A. Borščevskis savo antruoju tiksliu smūgiu išvedė Griją į priekį – atrodė, kad Fortitudo dainelė sudainuota. Juo labiau, kad Grijos atakų šuorai neslopo, grigiškėnai nesiruošė užsidaryti gynyboje ir saugoti palankų rezultatą, o gan aktyviai ir energingai atakavo. Ir progų pasididinti persvarą turėjo į valias, tačiau visi jų smūgiai atsimušdavo į raudona liepsna Fortitudo vartuose suspindusį Ronaldą Grižą. MFL varžybose įprastai aikštėje, o ne vartuose žaidžiantis fortitudininkas momentais ir epizodais demonstravo aukščiausią vartų gynimo klasę ir tik jo dėka tiksint paskutinėms rungtynių sekundėms Fortitudo turėjo vos vieno įvarčio deficitą.

Aišku, ir to būtų pakakę Grijos pergalei, bet paskutinis kampinis ir Ernesto Pilypo smūgis-perdavimas suklaidino Grijos gynėją Edgard Karužel, pastarasis mėgindamas išmušti kamuolį įkalė jį į savus vartus – ir futbolo dievai nusprendė, kad antrą ketvirtadienį iš eilės būti bulitams.

Šioje serijoje sėkmės iš pradžių šypsojosi Grijai, kuri po A. Borščevskio ir Roko Masenzovo smūgių pirmavo 2:1. Tačiau trečio pergalingo Grijos žaidėjai nebeįmušė. Fortitudo atsitiesė po Vydmanto Kuzmicko nepataikymo, Andrius Viktoravičius išnaudojo varžovų suteiktą šansą ir rezultatą palygino, o paskutinę bulitams skirto laiko akimirką kamuolį į Grijos vartus nukreipęs Deividas Maciulevičius išplėšė Fortitudo ekipai saldžią pergalę bei kelialapį į ketvirtfinalį.

  

„Buvo visiška drama, mes pirmavom 2:0, bet pabaigoje atslikome 2:3. Teisėjas pasakė, kad viskas, paskutinis kampinis ir baigiam, smūgis, rikošetas – ir 3:3. Aš jau nuliūdęs, man trūko kovos, ugnelės, atrodė, kad per lengvai atiduodame pergalę, bet per vieną akimirką viskas pasikeitė. Tiesa, net ir per bulitus mes buvom arčiau nesėkmės, nes varžovams tereikėjo realizuoti savo trečią bandymą ir mes būtume pralaimėję. Bet vis tiek ištempėm. Valio Ronaldui Grižui, taip pat valio ir visiems kitiems žaidėjams!“, – emocijomis tryško FK Fortitudo vadovas Gabrielius Butkevičius.

TECHNINIS. Tikėtina, kad intrigos ir kovos beigi emocijų būtų nestigusi ir A diviziono supersunkiasvorių El Dorado bei sunkiasvorių  Dinamikos akistata, bet pristigo. Paprasčiau sakant, intrigos nebuvo absoliučiai, nes Dinamika į rungtynes nesusirinko. Beje, jau trečią kartą šį sezoną, tokiu būdu paskatindama kalbas apie labai miglotas bronzinių A diviziono prizininkų ir pernykščių MFL Taurės finalininkų ateities perspektyvas.

Tuo metu El Dorado ateities perspektyvos visiškai šviesios. Be kovos patekę į Taurės ketvirtfinalį jie lengviausiu įmanomu būdu pratęsė titulo gynybą ir dar sutaupė ant putojančių bei gaivinančių gėrimų.

KETVIRTFINALIS. Pagal šviežiai nusistovėjusią tradiciją MFL taurės turnyro trečiojo etapo burtus traukė bulituose sėkmingiau pasirodžiusios komandos atstovas. Šį kartą sėkmė šyptelėjo Fortitudo kolektyvui, tad burtus truktelėjo šios komandos vadovas Gabrielius Butkevičius. Ir truktelėjo taip smagiai, kad savo komandai ištraukė Alytį, titulą ginantiems eldoradininkams – VRFM ekipą, Eagle Team-Setaltas – FM Vilniaus Vytis, o Žalia Raudona – FK VU MIF.

STATISTIKA. Antrame MFL Taurės turnyro etape per 7 rungtynes buvo pelnyti 72 įvarčiai (vid. po 10,3). 

Rezultatyviausiai pasirodė 10 įvarčių sumušęs Alytis, po 9 kartus pasižymėjo Eagle Team ir FM Vilniaus Vytis, 8 – Žalia Raudona, po 7 – VRFM ir FK Vilnoja.

Vos 1 įvartį išspaudė Contra-Prima Line, 2 – MSC, po 3 – Grija, Fortitudo, VU MIF, Riešė ir Maraksis. Su 4 pramuštais iš taurės pasitraukė WorldOne United.

Geriausią gynybą demonstravo vos 1 prasileidusi VU MIF, su 2 kelialapį į kitą etapą pasiėmė VRFM, po 3 sykius kamuolį iš tinklo traukė – Grija, Fortitudo, Eagle Team, Žalia Raudona ir Contra-Prima Line, 4 – Alytis.

10 įvarčių nuo alytiškių išsiėmė WOU, po 9 – Riešė ir Vilnoja, 8 – Maraksis, po 7 – FM Vilniaus Vytis ir MSC.

SNAIPERIAI. Rezultatyviausiais antrojo etapo  žaidėjais tapo pokerio meistrai. Po 4 įvarčius suspardė FK Vilnoja puolėjas Daniel Tarasevič ir Žalia Raudona narys Domas Junča (Žalia Raudona). 

Po 3 įvarčius pelnė septyni žaidėjai: FM VV duetas Edvinas Šiukšta ir Matas Gudaitis, taip pat Tadas Olbikas (Eagle Team), Benas Paulėkas ir Titas Vitukynas (abu Alytis), Kristian Tankevič (WOU) ir Albert Voskunovič (VRFM).

DRAUSMĖ. Jei pirmas taurės etapas buvo absoliučiai drausmingas, tai antras – anaiptol. Iš viso arbitrai parodė 9 geltonas ir 1 raudoną korteles. Dvi geltonas, automatu virtusias raudona išvydo Žalia Raudona atstovas Ignas Baranauskas. 

Po geltoną ant savęs paėmė Maraksio trio –  Martin Traskovskij, Mark Bogdevič ir Tomaš Korkut, taip pat WOU narys Tomas Montvila, Contra-Prima Line žaidėjas Arminas Lapinskas, Ignas Vilkelis iš Fortitudo ir VRFM vartininkas Piotr Truselevič.

PROGNOZĖS. Apžvalgininkas realiai pataikė su visomis prognozėmis, išskyrus vieną. Prognozuotas minimalus MSC laimėjimas 5:4 prieš VRFM virto užtikrinta Vilniaus rajono futbolo mokyklos trenerių ir auklėtinių pergale 7:2. 

Kita vertus, it pirštu į akį buvo pataikyta su Grijos ir Fortitudo lygiosiomis 3:3, taip pat teisingai numatytos Eagle Team, Žalia Raudona, VU MIF, FK Alytis ir FM Vilniaus Vytis pergalės. Kai kur net ir prognozuoti rezultatai buvo arti realių, bet išskyrus lygiąsias, su kitais rezais Apžvalgininkas nepataikė. 

Nepaisant to, etapo balansas – Apžvalgininkas 8, o Komandos 1. Jei ne Dinamikos techninis pralaimėjimas, neabejotinai taškų balansas būt buvęs dar palankesnis Apžvalgininkui.