KAPITONAS. FK Alytis ir VU MIF savo laiku turėjo ne vieną karštą bataliją B divizione, o šiais metais su tuo pačiu įkarščiu kapojasi ir A lygyje. Ir visai nesvarbu, kad Alytis Elitinėje kompanijoje taikosi į medalius, VU MIF – kaunasi dėl išlikimo. Tarpusavio akistatose vyksta atkakli kova, nugalėtojus lemia detalės, smulkmenos ir vienas įvartis.

Kaip ir pirmame rate, taip ir šį kartą tą vieną papildomą pergalingą įvartį pelnė Alytis. Žūtbūt trokšdami nepabarstyti taškų alytiškiai rungtynes pradėjo maksimaliai susikaupę, ilgiau žaidė su kamuoliu, tačiau įpusėjus kėliniui buvo priversti traukti kamuolį iš savų vartų. Ir apmaudžiausia, kad tas kamuolys jų vartuose atsidūrė po Tito Vitukyno perdavimo vartininkui Meirūnui Olišauskui.

Visgi Fortūnos dovanėlę išvyniojusi VU MIF pirmavo vos minutę. Po sau įsimušto įvarčio alytiškiai atliko eilę keitimų, aikštėn žengė ir komandos kapitonas Mykolas Adamavičius. Ir ne šiaip žengė, o skriete įskriejęs jau pačiu pirmu prisilietimu pasiuntė kamuolį į VU MIF vartus – ir kaip netrukus paaiškėjo, paklojo pamatus savo komandos pergalei.

Tiesa, dėl to pergalės Alyčiui teko rimtai paplušėti. Nors jie ilgiau kontroliavo kamuolį ir daugiau atakavo, bet VU MIF pagirtinai darbavosi gynyboje, o ištaikę progą – kilo į kontratakas. Vienok jų kontros iki pat 50-os minutės rezultato nedavė, o kai pagaliau davė – Alytis jau pirmavo 3:1.

40 min. Marius Linkevičius neatremiamu baudos smūgiu išvedė savo komandą į priekį, o 47 min. Ugnius Vainevičius padidino Alyčio pranašumą iki dviejų įvarčių. Ir nors paskutinėmis susitikimo sekundėmis Adomas Liutkus dar spėjo įstumti kamuolį į varžovų vartus, bet išsigelbėti nuo nesėkmės VU MIF komandai nebepavyko.

„Trumpai – rungtynės nervingos, daug „mandražo“. Jautėm įtampą nepabarstyti taškų kelioneje link medalių ir tas šiek tiek kišo koją. Pirmas praleistas įvartis tą labai gerai atspindėjo, nors rungtynes atrodė valdėme. Tačiau žaibiškas keitimas praleidus įvarti – pasiteisino. Jau po minutės rezultatą išlygino kapitonas Mykolas. Nors ir kūrėme progas toliau, rezultatas nepasikeitė – 1:1. Taip ir baigėsi pirmasis kėlinys.

Antrame kėlinyje sužaista daug geriau – kūrėm atakas ir  kontroliavom kamuolį, tačiau varžovai pagirtinai bėgo į kontraatakas ir rungtynės patapo labai atviros. Ilgą laiką nesugebėjome pramušti varžovų vartininko, tačiau Mariukas 40 min. pasprendė iš baudinio ir įtampa šiek tiek atslūgo. Viską užtvirtino 47 min. pelnytas Ugniaus įvartis ir prie 3:1 buvo atlikti keitimai leidžiant sužaisti ir mažiau žaidžiantiems. Kadangi per anksti atsipalaidavom – VU MIF dar sugebėjo sušvelninti paskutinės atakos metu ir finalinis rezultatas patapo 3:2“, – taip rungtynes apibendrino Alyčio Facebook paskyra.

„Buvo ganėtinai nelengvos rungtynės, varžovas davė gerą kovą, taktiškai brandžiai sužaidė, gerai gynėsi ir neleido mums užpulti. Mums apskritai sunkiau žaisti pirmu numeriu ir tai šiandien jautėsi. Varžovai buvo gerai pasiruošę, turėjo ir keitimų, be to, po mūsų pačių kuriozinio įvarčio jie netgi pirmavo, bet dar pirmame kėlinyje mes išlyginome, o antrame kėlinyje – ir persvėrėme. Aišku, jie prie lygaus rezultato irgi turėjo kelis šansus, bet neįmušė, o mes galiausiai savo progomis pasinaudojome“, – pastebėjo Alyčio kapitonas Mykolas Adamavičius.

ŠERNAS. Kai 2021 m. Žalia Raudona pradėjo savo ketvirtą sezoną MFL B divizione, visų varžovų žvilgsniai krypo į vieną ŽR naujoką – buvusį Lietuvos rinktinės puolėją Darvydą Šerną. Geriausias 2010 m. Lietuvos futbolininkas pirmame sezone buvo dažnas svečias ŽR rungtynėse, davė ne vieną pamoką mini futbolo mėgėjams, pelnė 12 įvarčių ir karts nuo karto pademonstruodavo profesionalo žaidimo elementus. 

Tačiau A divizione Žalia Raudona varžovai į D. Šerną nesidairė. O ir nebuvo į ką dairytis, nes pasirodęs MFL Supertaurės pusfinalyje Darvydas daugiau laiko praleido medikų draugijoje, nei futbolo aikštėje. Praleidęs pirmą čempionato dalį, rugpjūtį jis pirmą kartą su žalia raudona apranga nėrė į A diviziono kovų verpetus ir prisidėjo prie ŽR pergalės prieš Alytį. O praėjusį ketvirtadienį prisidėjo ir prie ŽR pergalės prieš FM Vilniaus Vytį. Ir šį kartą prisidėjo visomis įmanomomis prasmėmis.

Žali ir raudoni mačą su Vyčiais pradėjo tarsi iš natų. Pirma ataka, geras kamuolio judėjimas, tikslūs perdavimai – ir Kostas Strielkūnas jau 1 min. siunčia kamuolį varžovams į vartus. Po įvarčio ŽR ir toliau žaidė su kamuoliu, ramiai, užtikrintai, neforsuodami, jausdami savo vertę ir užtikrinti būsima pergale. 

Tikėtina,kad ta ramybė ir užtikrintumas tapo rimčiausia ŽR problema. FM Vilniaus Vytis anaiptol nebuvo nusiteikęs dalintis taškais, o anksti praleistas įvartis juos kaip tik paskatino rimčiau sujudėti. Ir jie sujudėjo. Nuo 7 iki 13 min. Haris Česnulevičius, Edvinas Šiukšta ir Oleg Kricun tris kartus praskrodė ŽR gynybą ir į pertrauką Vyčiai išėjo pirmaudami 3:1.

Antro kėlinio pradžioje žali ir raudoni pamėgino taikyti aukšto presingo metodiką, pasitiko varžovus prie jų vartų – ir 29 min. Vyčiai jau pirmavo 5:1. Dvi kontros, du geri užbaigimai – ir FM VV stovykloje jau ima skambėti pergalės giesmės, o į aikštę leidžiami jauni futbolo mokyklos auklėtiniai.

Vargu ar rastum daug komandų, kurios po tokių smūgių sugebėtų atsitiesti ir pakiltų nuo grindinio. Bet Žalia Raudona kolektyvas pasižymi tvirtu charakteriu, dažnai net ir beviltiškiausiose situacijose kapojasi iki pat galo. Ir net kai pralaimi – pralaimi kovodami. 

Be abejo, ŽR kovines nuotaikas kažkiek pataisė gan greit pelnyti keli įvarčiai – 31 min. Tomas Arėška sumažino atsilikimą iki trijų, o 37 min. D. Šernas – iki dviejų. Pajutę galimybę perlaužti rungtynes žali ir raudoni dar labiau padidino apsukas – ir 42 min. T. Arėška savo antruoju įvarčiu atsilikimą minimalizavo.

Paskutinė rungtynių atkarpa tapo tikru mini futbolo siautuliu. Žalia Raudona iš paskutinių jėgų likučių spaudė Vyčius visame aikštės perimetre, pastarieji ne tik gynėsi, bet ir kontratakavo, abiejų komandų vartininkai darbavosi išsijuosę, o įvarčių vis nebuvo. Ir kai atrodė, kad galimai jau ir nebebus – iniciatyvos ėmėsi D. Šernas. Tarsi prisiminęs geriausius puolėjo karjeros laikus, 48 ir 49 minutėmis jis iš gan sudėtingų situacijų pykštelėjo porą į tolimą apatinį – ir po kelių dešimčių sekundžių žali ir raudoni šventė neįtikėtiną pergalę.

Nors, anot ŽR komandos vadovo Sigito Stasevičiaus, tikėjimo pergale jie neprarado net ir atsilikdami 1:5. „Vakaras buvo labai tvankus, o varžovų amžiaus vidurkis vizualiai buvo gal 10 metų mažesnis nei mūsų komandos, tad pirmame kėlinyje varžovai mus fiziškai kažkiek pranoko, „apibėgo“. Atrodė, kad jie atsparesni karščiui, ištvermingesni. Bet antrame kėlinyje oras pasikeitė, atvėso, o mes pradėjome taikyti  aukštą presingą. Panašu, kad varžovai tam nebuvo pasiruošę, mes nuo 30 minutės iš esmės tik atakavome, o jie – tik atsimušinėjo. Aišku, pabaigoje jau mums reikėjo ir sėkmės, taip pat prisidėjo aukštas progų realizavimo procentas, ir, be abejo, Darvydo talentas bei meistriškumas. Paskutinės 13 minučių buvo išties fantastiškos, pelnėme keturis įvarčius ir laimėjome“, – rungtynes apibendrino S. Stasevičius.

O ką Vyčiai? Po rungtynių jų stovykloje jautėsi akivaizdus nusivylimas tokia baigtimi, bet komandos vadovas Olegas Kricun konstatavo, kad žaidimas tikrai buvo geresnis ir kokybiškesnis, nei rodo rezultatas. Vertas dėmesio ir dar vienas pastebėjimas – pasirodo po paskutinio D. Šerno įvarčio Vyčiai galvojo, kad rezultatas lygus, ir tik pasibaigus rungtynėms sužinojo skaudžią tiesą...

PRINCIPAS. Turo uždangą nuleido El Dorado ir Grijos dvikova. Prieš šį mačą Grijos vadovas Tomas Zegalenko drąsiai šovė antraštę apie planuojamą pergalę prieš daugkartinius čempionus – ir pastarieji šį pareiškimą priėmė asmeniškai. 

Nuo pat pirmo švilpuko eldoradininkai ėmėsi aktyviai spausti varžovus prie jų vartų, Grijos vartininkas ir gynėjai nebuvo tam pasiruošę – ir 3 min. Artur Juchno pasiuntė kamuolį į grigiškėnų vartus. Šioje situacijoje įvarčio bendraautoriumi tapo ir Grijos puolėjas Artūras Borščevskis, bet lemiamą smūgį atliko El Dorado atakų organizatorius.

Pirmaudama El Dorado savo braižo nekeitė, toliau aktyviai judėjo, neleido varžovams ramiai jaustis net ir prie savų vartų, o 13 min. surengė pavyzdinę ataką su „stulpu“ ir užbėgimu, po kurios Darius Pupliauskas savo sąskaitą papildė dar vienu įvarčiu, o El Dorado išsiveržė į priekį 2:0.

Reikia pasakyti, kad Grija po nesėkmingos pradžios rankų nenuleido. Maksimaliai padidinę kovinį intensyvumą, Grijos futbolininkai iš kišenės ištraukė šį sezoną jau n kartų matytą standartinės situacijos kozirį. Išmetimas iš užribio, numetimas galvas – ir A. Borščevskis įspūdingu smūgiu „oras-oras“ reabilitavosi už nesėkmingą pasirodymą prie savų vartų. 

Dar po kelių minučių elegantiškai įžaistas baudos smūgis virto Ernesto Stupak smūgiu ir antruoju Grijos įvarčiu. Atrodė, kad Grijos vadovo žodžiai turi visus šansus tapti kūnu – ir galimai būtų tapę su kitu varžovu. Tačiau El Dorado šiuo klausimu turėjo savo nuomonę. Visų ryngtynių metu varžovų gynybai daugiausiai rūpesčių kėlęs A. Juchno 25 min. meistriškai išsivadavo iš gynėjų globos, suklaidino vartininką – ir uždarė kėlinį puikiu įvarčiu. Ir tokiu būdu nutiesė El Dorado ekipai kelią į pergalę.

Antrame kėlinyje Grijai teko ieškoti kelių prie El Dorado vartų, tačiau Andrius Juzkiv ir kolektyvinė gynyba su varžovų iššūkiais susidorojo, o 35 min. po dar vieno E. Mučinio asisto įvartį pelnęs Rimvydas Strazdas įtvirtino čempionų persvarą, o tuo pačiu ir įmūrijo paskutinę plytą į jų pregalę.

Tiesa, baigiantis rungtynėms įvarčių galėjo būti ir daugiau, tačiau vietoje įvarčių sužibo geltonos kortelės, o pačiu paskutiniausiu šios dvikovos akcentu tapo Grijos gynėjo Edgard Karužel pašalinimas.

„Grija daug kalbėjo, kad reikia laimėti, kad aną kartą nedaug trūko, o šį kartą tai jau tikrai. Mes pripratę prie tokių kalbų, daug tokių kalbėtojų matėme, tad kabomis mūsų nelabai kas įbaugins. Bet supratome, kad tai yra principinės rungtynės – jei pralaimėsim, užmėtys kepurėmis, laimėsim – eisim toliau. Nutiko antras variantas. Žinojom, kaip varžovai žais, kaip atakuos, bėgs į priekį, mes tolimus aukštus kamuolius, buvom tam pasiruošę, nors abu įvarčius po tokių atakų ir prasileidome. Tuo metu rezultatas buvo lygus, tačiau mes jiems įmušėm įvartį į rūbinę – ir tai kažkiek prigesino emocijas. Antrame kėlinyje žaidėm sau įprastą žaidimą, buvo daug veiksmo aikštėje, nežaidybinių epizodų, bet mes buvom tam pasiruošę, atsakėm tuo pačiu – ir turim rezultatą“, – santūriai konstatavo El Dorado kapitonas Martynas Rašinskas.

LENTELĖ. Eilinės trys trijų čempionato lyderių pergalės ir atatinkami artimiausiais persekiotojais buvusių Fortitudo ir Grijos pralaimėjimai lėmė, kad El Dorado, Eagle Team-Setaltas ir Alytis dar stipriau atitrūko nuo likusio 7-uko. Tiesa, atotrūkis būtų buvęs didesnis, jei ne valingas Žalia Raudona laimėjimas prieš FM Vilniaus Vytį. Tie 3 taškai pamėtėjo ŽR į ketvirtą vietą, o nuo laipteliu aukščiau esančio Alyčio žali ir raudoni atsilieka 6 taškais.

Laipteliu į virš pasilypėjo ir Dinamika-Navigatoriai. Ir matant kaip be savo lyderio stringa VRFM, galima daryti drąsią prielaidą, kad tai dar ne paskutinis DN pasilypėjimas šiais metais.

Apatinėje turnyro lentelės dalyje pokyčių nenutiko, nes Dinamika-Navigatoriai pateko į Grijos spastus ir pasiliko 9-oje pozicijoje. Tikėtina, kad neilgam.  

STATISTIKA. Per penkias rungtynes komandos įspyrė 45 įvarčius (arba po 9 per rungtynes vidutiniškai). Rugpjūtį sunkokai su įvarčiais judėjusios komandos paskutinį vasaros ketvirtadienį atsipalaidavo ir kalė rekordinę tikslių smūgių salvę. Tiesa, 9 įvarčių vidurkis buvo užfiksuotas ir 11 ture, bet tada žaidė tik 6 diviziono komandos, o šį kartą aikštynuose siautėjo visas 10-ukas.

Rezultatyviausia turo komanda tapo rezultatyviausias sezono rungtynes sužaidusi Eagle Team-Setaltas ekipa, sumušusi net 11 įvarčių. Po 6 įvarčius pelnė Dinamika-Navigatoriai ir Žalia Raudona, 5 įmušti taškų neatnešė FM Vilniaus Vytis ekipai. 

Tik po 2 įvarčius surado VRFM, VU MIF ir Grija, su 3 pataikymais 3 taškus nusiraškė Alytis, po 4 kartus pasižymėjo Fortitudo ir El Dorado.

Geriausiai gynyboje padirbėjo po 2 įvarčius prasileidusios El Dorado, Eagle Team-Setaltas ir Alytis komandos. 3 praleisti nepradžiugino VU MIF kolektyvo, po 4 išsitraukė Dinamika-Navigatoriai ir Grija.

Juodžiausias turas vartuose nutiko 11 kartų kamuolį iš savo tinklo traukusiam VRFM vartininkui, po 6 prasileido Fortitudo ir FM Vilniaus Vytis vartininkai, 5 – Žalia Raudona vartų sargas. 

SNAIPERIAI. Turo snaiperiu tapo pokerį su VRFM sužaidęs Tadas Švaikevičius (Eagle Team-Setaltas), 3 įvarčiais apie save priminė ir vos antrą kartą šį sezoną čempionato rungtynėse pasirodęs Darvydas Šernas (Žalia Raudona).

Po 2 įvarčius sumušo penki futbolininkai: Mantas Leonavičius (Fortitudo), Modestas Bajoriūnas (Dinamika-Navigatoriai), Gediminas Skrockas (Eagle Team-Setaltas), Tomas Arėška (Žalia Raudona) ir Artur Juchno (El Dorado). 

Diviziono snaiperių lyderiu ir toliau lieka Edvinas Mučinis (19 įvarčių), į antrą poziciją pakilo G. Skrockas (13 įvarčių), trečioje atsidūrė visą rugpjūtį be įvarčių praleidęs Grijos puolėjas Aleksandras Mininkovas (12 įvarčių).

DRAUSMĖ. Turo metu buvo parodytos 9 geltonos ir 1 raudona kortelės. Dvi geltonas, virtusias viena raudona užsidirbo Grijos žaidėjas Edgard Karužel. Po 1 geltoną apturėjo VRFM žaidėjai Edvinas Laurinavičius, Viačeslav Rodevič ir Olgerd Baranovski, Eagle Team atstovas Danas Daunys, VU MIF duetas – Mindaugas Jusis ir Adomas Liutkus, bei El Dorado žaidėjas Arnoldas Kunigėlis.

PROGNOZĖS. Kaip Apžvalgininkas prognozavo, taip komandos ir padarė. Visi planuoti laimėtojai laimėjo, trūko tik šiek tiek atsakingesnio požiūrio į rezultatus. Štai El Dorado laimėjo tik 4:2, nors prognozėje buvo įrašyta pergalė 5:2. O Alytis savo varžovus įveikė 3:2, nors oficialiai buvo nustatyta pergalė 4:2. Persistengė ir kiti laimėtojai, primušę daugiau, nei buvo prognozuota. 

Bet turas Apžvalgininkui vis tiek gavosi sausas – 5-0. Bendras santykis po 15 turų: Apžvalgininkas 39 – Komandos 19.

TURO RINKTINĖ.