Viso turo metu ant Fanų stadiono vejos pylęs lietus neatvėsino komandų įkarščio ir azarto. Įvarčių fontanais prapliupo Alytis, skeptikus tildė VU MIF ir VRFM, o čempionai įrodė, kad gali laimėti ir be Artūro Juchno. 

REZULTATAI.

SAUSAI. Įprasta manyti, kad lietingu oru vykstančiose rungtynėse turėtų nulyti ir įvarčiais. Neretai taip ir būna, tačiau VU MIF ir Žalia Raudona susitikimas įtikinamai parodė, kad slidi aikštė gali tapti kliūtimi medžiojant įvarčius. Per 50 minučių abi komandos atliko tik 2 rezultatyvuis smūgius. Tai jau savaime keista. Dar keisčiau, kad abu atliko Studentai.

Nerezultatyviausia A diviziono komanda, per pirmas 13 rungtynių įmušusi 31 kartą, vos antrą sykį šį sezoną sugebėjo pelnyti daugiau įvarčių už varžovus, ir vos antrą sykį šį sezoną čempionate iškovojo pergalę.

Faktas, kad progų įvarčiams abi komandos turėjo į valias. Bet Žalia Raudona per visas 50 minučių taip ir neatrado savo gretose žmogaus, galinčio konvertuoti progą į įvartį. O VU MIF – rado. Ir konvertavo. 16 min. nepasisekęs Igno Kunicko smūgis virto pasisekusiu perdavimu, po kurio Daniel Šaputko sugrūdo kamuolį į Žalia Raudona vartus. O pačioje rungtynių pabaigoje ilgą žalių ir raudonų surengtą šturmą atlaikę Studentai surengė kontrą ir po Adomo Antanavičiaus tikslaus smūgio galėjo ramia sąžine eiti degustuot pergalingo Carlsberg Nealkoholinio.

„Rezultatas tenkina, svarbiausia, kad laimėjom. Progų tikrai turėjome daugiau, bent du kartus neįmušėm į tuščius vartus, ne kartą varžovus gelbėjo vartininkas. Aišku, Žalia Raudona irgi daug atakavo, daug smūgiavo, mūsų vartininkas taip pat puikiai darbavosi, bet galutinis rezultatas, manau, dėsningas. Sezonas artėja prie pabaigos, komandoje yra daug naujokų, norim per likusias rungtynes susižaisti, jei pavyks – pasirinkti taškų, pakovoti dėl aukštesnės vietos, nei dabartinė. Manau, kad mūsų žaidimas ir ankstesnėse rungtynėse nebuvo prastas, trūko tik pagrindinio dalyko – pergalių“, – samprotavo VU MIF atstovas Ignas Kunickas.

„Deja, šį kartą mūsų puolimas stipriai strigo. Iki 49 min. atsilikinėjom tik 0:1, tikrai tikėjome, kad galime ne tik nepralaimėt, bet ir laimėti. Nepavyko. Manau, kad tai lėmė kelios priežastys. Visų pirma, visą laiką pliaupė lietus, kamuolys buvo slidus ir sunkus, neleido kurti techniškų, gražių atakų, vyravo „paprastas“, griaunamo pobūdžio futbolas, su dideliu klaidų ir prarastų kamuolių skaičiumi. O antra priežastis – mūsų pačių sudėties problemos. Neturėjome ne tik Mato Radžiukyno ir Darvydo Šerno, bet ir Tomo Arėškos, taip pat nebuvo ir dar kelių VFA trenerių. O kadangi beveik visas rungtynes buvom priversti vytis, varžovai užsidarė gynyboje, griovė mūsų atakas, o patys – kontratakavo. Jei būtume mes pirmi įmušę, tikiu, kad būtume laimėję. Bet šį kartą rungtynių scenarijus mums buvo labai nepalankus“, – konstatavo Žalia Raudona vadovas Sigitas Stasevičius.

BROLIAI. Pastaruosius kelis sezonus su Artūru Juchno pergales, medalius ir trofėjus saujomis sėmusi El Dorado komanda praėjusį ketvirtadienį į kovą su Fortitudo stojo be pagrindinio savo atakų organizatoriaus. Ir ne tik stojo, bet tą kovą ir laimėjo. 

Po savaitinės pertraukos į Fanus sugrįžęs Edvinas Mučinis jau 5 min. praskrodė varžovų gynybą, o dar po 5 minučių pirmą MFL karjeros įvartį pelnęs Tomas Raštutis padvigubino eldoradininkų pranašumą. Fortitudo futbolininkai baltos vėliavos nekėlė, stengėsi ir kovojo visas rungtynes, bet anksti kritę įvarčiai pastatė juos į pačią nemaloniausią poziciją, mat žaidimas nuo gynybos prarado savo žavesį, o aukštas spaudimas ne tik sekino jėgas, bet ir suteikė El Dorado žaidėjams galimybę ieškoti savo šansų kontratakose. 

Tiesa, kėlinio viduryje Fortitudo turėjo šansą palyginti rezultatą, bet iš dėkingų progų išspaudė tik vieną įvartį. Tarsi to būtų maža, 23 min. El Dorado broliai Tomas ir Ignas Raštutis surengė brolišką kontrišpuolį – ir po Tomo perdavimo bei Igno smūgio čempionai į pertrauką išėjo turėdami dviejų įvarčių persvarą.

Be abejo, reikia pasakyti, kad į pertrauką čempionai išėjo turėdami ir vieno žaidėjo deficitą, mat priešpaskutinę pirmo kėlinio minutę geltoną kortelę užsidirbo E. Mučinis. Po pertraukos Ernestas Pilypas sugebėjo paversti kiekybinę Fortitudo persvarą įvarčiu, tačiau į aikštę grįžęs E. Mučinis tuoj pat išpirko savo kaltę atstatydamas dviejų įvarčių persvarą.

Nepaisant to, kieta, intensyvi ir fiziškai argumentuota kova tęsėsi beveik visą antrą kėlinį. Beveik, nes kai 45 min. I. Raštutis galingu smūgiu penktą kartą pramušė Fortitudo vartų sargą Titą Vitkauską, net ir kovingiausiems fortitudininkams nusviro rankos.

„Šiaip Fortitudo mums šiandien davė rimtą kovą. Jie bandė mus spausti, nuo pirmų minučių žaidė intensyviai, kietai. Turėjom reikalų. Nebuvo Artūro, tad reikėjo ieškoti žmogaus, kuris paskirstytų kamuolį, pramuštų iš toli. Šį kartą mums labai padėjo broliai Raštučiai. Ne tik Ignas, bet ir rečiau matomas – Tomas. Abu broliai žaidė labai gerai, dviese uždėjo tris įvarčius, dar porą pridėjo E. Mučinis. Jis ne tik atakavo, bet ir gynėsi, dirbo už du. Kaip ir visi kiti. Puikiai darbavosi Martynas Rašinskas, kaip senais gerais laikais aikštėje judėjo į startą įėjęs ir A. Juchno vietą užėmęs Darius Pupliauskas. Faktas, kad žaisti buvo sunku, padaužėm kamuolį, pasidaužėm su varžovais, bet svarbiausia, kad laimėjome ir judame link titulo“, – kalbėjo El Dorado treneris Ričardas Čiepa.

ĮVARČIAI. Jei pirmoje turo dalyje Fanų I ketvirtyje lijo lietumi, bet ne įvarčiais, tai antroje buvo ir to, ir ano. Alytis į stipriai pabyrėjusios Grijos vartus suspardė 11 kamuolių ir nepaliko jokių šansų savo varžovams. Skirtingai nei pirmose tarpusavio rungtynėse, kai Alytis laimėjo 4:3, o pergalę pasiekė mušdamas lemiamus įvarčius paskutinėmis minutėmis, šį sykį viskas daugmaž aišku buvo jau pačioje mačo pradžioje. 

Be viso būrio svarbių žaidėjų ir vos su 1 keitimu į Fanus atvykusi Grija startavo Aleksandro Mininkovo išėjimu 1x1, bet įvarčio nepelnė – ir ėmėsi traukti kamuolius iš savo tinklo. 3 min. pirmą kartą kamuoliui kelią į varžovų vartus parodė Titas Vitukynas, o kai 18 min. jis pasižymėjo antrą kartą – virtualioje švieslentėje jau žibėjo skaičiai 5:0. 

Nors pirmo pabaigoje ir antro pradžioje Grija sugebėjo nutraukti alytiškių tikslių smūgių seriją ir po A. Mininkovo bei Ernesto Plavskij smūgių sumažino atsilikimą iki 3 įvarčių (2:5), bet didesnės intrigos iš to nesigavo. 28 min. Marius Linkevičius atvėsino varžovų įkarštį savo pataikymu, vėliau nutiko 12-os minučių pauzelė, o nuo 40 min. įvarčiai ir vėl pabiro. Per paskutinę rungtynių atkarpą Alytis pelnė 5, E. Plavskij atsakė 1, o galutinis rezultatas nebekėlė jokių klausimų.

„Tai dabar Fortitudo gauna, aplošiam Griją ir 7 taškeliai skirtumas“ – tarė vartininkas Meirūnas, atlikdamas sau neįprastą ritualą prieš rungtynes – apšilimą. Dažniausiai šie skaičiavimai nieko gero neduoda, bet šį kartą viskas buvo kažkaip kitaip.

Edgaras Barysas „pre-game“ susirinkime aiškiai padėliojo strategiją, Mykolas papildė, o komanda daugiau-mažiau viską išpildė. Nors viskas prasidėjo nuo Grijos 1x1 prieš Meirūną, tačiau šiam susitvarkius, lijant tikram lietučiui – prasidėjo įvarčių lietutis.

18 min. buvo 5:0, o didžiausias galvos skausmas buvo coach-player-captain Mykolas, kaip dabar visiems pažaisti. Kažkaip gavosi, kad susirinkus 13, savaime susidėliojo dvi sudėtys. Taip berotuodami nuvažiavom iki pat paskutinio arbitro Yuriy švilpuko“, – išsamiai ir objektyviai rungtynes nužvelgė FK Alytis Facebook paskyra.

O ką Grija? Savo FB anonse grigiškėnai rašė: „Bandom komplektuotis sudėtį, šypsotis ir išeit kovoti. Kad ir kaip yra nelengva, bet laukia dar vienas ketvirtadienis su eksperimentine sudėtimi, o prie ko tai prives, bus aišku tik po varžybų pabaigos.“ Akivaizdu, kad eksperimentai su sudėtimi (priverstiniai, bet vis tiek) prie gero neprivedė. Bet kitaip būti nelabai ir galėjo.

DERBIS. FM Vilniaus Vytis ir VRFM akistata galėjo tapti triukšmingiausiu ir spalvingiausiu MFL turo (o gal ir rato) įvykiu. Bet netapo. Bent jau triukšmo ir spalvų prasme netapo. Tikėtina, kadvėlyvas jaunųjų futbolininkų ugdymu užsiimančių įstaigų-komandų mačo laikas, o ir pliaupiantis lietus, neleido pilnai atsiskleisti abiejų ekipų gerbėjams. 

Prieš rungtynes Vyčiai nedviprasmiškai užsiminė, kad jiems tai nėra šiaip sau eilinis kamuolio paspardymas Fanų stadione, ir davė suprasti, jog į akistatą su Vilniaus rajono futbolo mokykla žiūri rimtai, kaip į kokį tais derbį. Ir ne tik žiūri, bet ir ketina jame sudalyvauti iki pergalės. Juo labiau, kad paskutinės kelios rungtynės FM VV komandai buvo visai neprastos, tad ir lūkesčiai, natūraliai, kažkiek išaugo. Tuo metu antrame rate be savo lyderio Alberto Voskunovičiaus likusi VRFM ekipa akivaizdžiai pametė žaidimą ir į rugsėjį atėjo su trijų pralaimėjimų serija (bendru santykiu 4:20).

Nors rungtynių startas to lyg ir nežadėjo, bet ketvirtadienį Fanuose garsiausiai aidėjo ne Vyčių, o VRFM pergalingi balsai. FM VV komanda aktyviai startavo, pirmomis minutėmis turėjo kelias progas ir pusproges, bet 6 min. po varžovų kampinio Vyčių gynėjas Haris Česnulevičius nukreipė kamuolį į savus vartus – ir VRFM išsiveržė į priekį.

Nuriję kartėlį Vyčiai tęsė pradėtus darbus, aktyviai judėjo ir kombinavo, ieškojo laimės tolimais ir vidutiniais smūgiais, tad 16 min. visiškai pelnytai rezultatą palygino. Atrodė, kad gerą bangą pagavę Vyčiai prapliups įvarčiais ir rungtynių baigtis bus paspręsta, bet... 17 min. VRFM pasinaudojo momentiniu varžovų atsijungimu, greit išmetė kamuolį iš už šoninės, Viačeslav Rodevič patogiai pasitaisė – ir vėl priekyje atsidūrė VRFM bolidas.

Šis apmaudus epizodas išbalansavo Vyčius, o VRFM ekipai pridėjo pasitikėjimo ir energijos. Galutinai Vyčių sparnai nusviro antro kėlinio pradžioje, kai Eimantas Šukys per kelias minutes sukalė du įvarčius. Nors po to FM Vilniaus Vytis dar bandė kilti į kovą, bet jau be pirmo kėlinio šviežumo ir entuziazmo, labiau iš reikalo, nei realiai tikėdami savo galimybėmis pakeisti žaidimo eigą.

O kuomet 39 min. Haris Česnulevičius antrą kartą pramušė savo komandos vartininką ir padidino VRFM persvarą iki 4 įvarčių, vilčių nebeliko visai. Tiesa, baigiantis rungtynėms Edvin Volodkovič dar spėjo sužvejoti savo dublį, bet tiksint paskutinėms sekundėms V. Rodevič atsakė savo antruoju – ir futbolo mokyklų derbyje padėjo tašką.

„Pirmas kėlinys buvo apylygis, bet antrame mes pagavome savo žaidimą, kamuolys gerai vaikščiojo, sukrito keturi įvarčiai, ir nors pabaigoje šiek tiek atsipalaidavome, bet pergalės nepaleidome. Esminis akcentas – gera gynyba, kontratakos ir rezultatyvūs užbaigimai. Rugpjūtis buvo sunkus, bet šiandien privalėjome imti taškus. Žaidžiam savo malonumui, duodam pasireikšti savo jaunimui, išbandom naujus žaidėjus. Norime gražiai pabaigti sezoną ir išlikti A divizione“, – pareiškė VRFM kapitonas Artūras Martinkevičius.

LENTELĖ. El Dorado laimėjo aštuntą kartą iš eilės ir užsitikrino medalius (10 kartą iš eilės). Tiesa, medalių spalva dar nėra visiškai aiški, bet spindesys – lyg iš tekančios saulės vaizdelio. Likus 4 rungtynėms vis tvirčiau 3-ioje vietoje taisosi Alytis, o nuo 4 iki 10 vietų, tikėtina, bus skelbiamas atviras konkursas.

Galvą kelia antrą pergalę šį sezoną iškovojusi VU MIF komanda, vidutiniokų gretose įtampą palaiko VRFM. Aišku, skirtumo tarp 4 ar 8 nelabai yra, bet visada smagiau užbaigti aukščiausia įmanoma gaida.

STATISTIKA. Lietus atgaivino atakuojantį futbolininkų potencialą ir per keturis mačus komandos sumušė 32 įvarčius, arba vidutiniškai po 8. 

Rezultatyviausia turo komanda tapo 11 įvarčių sumušęs Alytis, su 6 pergalę šventė VRFM, 5 pakako El Dorado ekipai.

Antrą kartą šį sezoną su 0 pelnytų įvarčių skiltyje liko Žalia Raudona, po 2 sykius pasižymėjo Fortitudo ir VU MIF, po – 3 Grija ir FM Vilniaus Vytis. 

Geriausią gynybą pademonstravo ant 0 atstovėję (ir ta proga visus 3 taškus pasiėmę) VU MIF futbolininkai, po 2 prasileido El Dorado ir Žalia Raudona, po 3 – VRFM ir Alytis.

Juoda diena buvo Grijos gynėjams ir vartininkui, kamuolį iš savo tinklo traukusiam net 11 sykių. Su 6 praleistais liko FM Vilniaus Vytis, su 5 – Fortitudo vartininkas.

SNAIPERIAI. Turo snaiperiu tapo 4 įvarčius į Grijos vartus sukalęs Alyčio motoriukas Titas Vitukynas. 

Po 2 įvarčius pelnė šeši futbolininkai: Edvinas Mučinis ir Ignas Raštutis (abu El Dorado), Ernestas Plavskij (Grija), VRFM duetas – Viačeslav Rodevič ir Eimantas Šukys bei FM Vilniaus Vytis puolėjas Edvin Volodkovič.

Beje, 2 kartus pasižymėjo ir kitas FM Vilniaus Vytis žaidėjas Haris Česnulevičius, bet kažkaip taip gavosi, kad abu sykius kamuolys po jo smūgių skriejo į Vyčių vartus.

Po turo pertraukos sugrįžęs El Dorado snaiperis Edvinas Mučinis pasididino savo taiklių smūgių kraitį iki 21, tuo metu Grijos puolėjas Aleksandras Mininkovas – iki 14. Į viršų šoktelėjo ir T. Vitukynas, nūnai turintis 13 įvarčių ir pavijęs Eagle Team puolėją Gediminą Skrocką. Po 12 įvarčių jau sumušė E. Volodkovič ir Ernestas Pilypas (Fortitudo).

DRAUSMĖ. Turo metu buvo parodytos 3 geltonos kortelės. Po vieną užsidirbo FM Vilniaus Vytis gynėjas Vitalij Zablockij, alytiškis  Arnas Šeštakauskas ir eldoradininkas Edvinas Mučinis.

PROGNOZĖS. Turo prognozės ir vėl gavosi 50 ant 50. Apžvalgininkas numatė VU MIF ir Alyčio pergales, bet prašovė su FM Vilniaus Vytis laimėjimu ir nepataikė su prognozuotomis El Dorado ir Fortitudo lygiosiomis. Čempionai pasiėmė pergalę, o VRFM įrodė, kad net ir be Alberto Voskunovičiaus gali rinktis pergales A divizione. 

Tad turas ir vėl baigėsi lygiosiomis 2-2, o bendras santykis po 17 turų: Apžvalgininkas 43 – Komandos 23.

TURO RINKTINĖ.