Trečiuoju bandymu A diviziono naujokai – FK Alytis ir FK Vilniečiai visgi susirinko pirmuosius savo taškus. Ir ne šiaip po taškelį, o iš karto po visus 3. Alytiškiai nepasigailėjo pabirusios TEC komandos, o Vilniečiai palaužė praėjusio sezono „dejavu“ išgyvenusią El Dorado. O po to, kai Rytas ir Fortitudo sužaidė lygiosiomis, turnyro lentelės viršūnėje suplėvesavo vienvaldžių lyderių – GREEN TOWN – FK Eagle Team vėliava.

REZULTATAI.

SERIJA. 3 iš 3 – taip divizione startavo čempionų titulą ginanti GREEN TOWN – FK Eagle Team ekipa. Pernai Ereliai jau pirmame ture gavo žuvį nuo Fortitudo, tiesa, po to susiėmė ir laimėjo kitas keturias rungtynes. Tiesa, 2020-ais jie čempionate startavo 4 laimėjimais, o 2019-ais apskritai šovė šešių pergalių seriją. Ir nieko, finišavo sidabrinėje pozicijoje. 

Visgi aktualus ne tik pergalių skaičius, o pats Eagle Team žaidimas. Dinamika tesėjo Sergejaus Viliavino pažadą ir šįkart žaidė su tikru vartininku, tačiau Ereliams tai didesnių iššūkių nesukėlė. Per pirmas 10 minučių apsikeitę įvarčiais, nuo 17 iki 21-os imtinai jie surengė tikrą minifutbolo „masterklasą“, kurio metu taip sumaniai išsukdavo kamuolį, kad paskutinį smūgį atliekančiam žaidėjui tereikėjo pataikyti į vartus.

Tiesa, antrame kėlinyje Dinamika pademonstravo charakterį ir iš 1:4 pasidarė sau įdomesnį 3:4 rezultatą. Nuo 39 iki 44 minutės žaidimas bangavo pirmyn ir atgal, vietomis atrodė, kad Dinamika gali ir palyginti, bet galiausiai Ereliai įjungė aukštesnę pavarą, po 7 įvarčių bevenfiso kiek aprimęs Tadas Švaikevičius sukalė dublį, o paskutinį įvartį į Dinamika vartus padėjo dar pernai šioje komandoje žaidęs Deividas Golubickas. Be abejo, galingam Eagle Team finišui pasitarnavo ir geltoną kortelę gavęs bei 3 minutėms komandą mažumoje palikęs Daniel Gunevič.

Po pergalingo mačo Eagle Team Facebook paskyra konstatavo, kad susitiko vienas kito verti varžovai. „Nors vienu momentu varžovai pasinaudoję mūsų nesusikaupimu priartėjo 4:3, tačiau mūsų puolimo.mašina ir vėl įmušė 7 įvarčius ir parako Dinamikai rugtynių gale jau nebeužteko. Verta paminėti jog erelių suskrido labai daug ir tas lėmė jog keitėmės šešetais, kas kartais išbalansuodavo žaidimą. Tačiau svarbu tai, kad noro laimėti nestokojome. Dinamika techniška komanda, protinga, su jais visada žaidimas pavojingas, nes jie gali pagavę bangą sudoroti bet ką kaip šiltą vilną“, – gražių žodžių varžovams negailėjo Eagle Team.

LYGYBĖ. Tuo metu kitame Fanų stadiono ketvirtyje akis į akį sustojo dviem pergalėmis čempionatą pradėję FK Ryto futbolininkai ir 3 taškus iš 6 galimų susirinkę FK Fortitudo žaidėjai. Ryto treneriai tuoj pat pastebėjo, kad Fortitudo gretose trūksta būtent tos vienintelės pergalės kalvio Arno Levonausko, pro jų akis neprasprūdo ir dar kelių ryškių varžovų komandos asmenybių – Mato Venslausko, Lauryno Danieliaus ir Igno Kirsnio trūkumas. Tad dar prieš startinį švilpuką rytiečių gretomis nuvilnijo žinia, kad varžovai nieko neturi, kad reikia juos spausti, laužti ir imti pergalę.

Po rungtynių, jau kiek aprimus emocijoms, Ryto vedlys Oleg Miasniankin sakė, kad pirmas 5 minutes jo komanda žaidė kaip iš natų: buvo ir spaudimas, buvo ir laužimas,buvo ir progos. Nebuvo tik įvarčių. O 6 minutę Fortitudo žaidėjas Justinas Didika ėmė ir įmušė. Į Ryto vartus. Ir Ryto žaidimas ūmai išsiderino. 

„Pradėjome labai gerai, taip kaip galim ir mokam žaisti. Tačiau po praleisto įvarčio pametėm galvas, ėmėme skubėti, galiausiai visiškai pasidavėme Fortitudo ekipai parankiam žaidimo stiliui, tiesiog spardėm kamuolį į priekį, pamiršom komandinį žaidimą. Net ir išlyginę rezultatą neapsiraminome, o rungtynių pabaigoje galėjom ir apskritai likti be taškų“, – konstatavo O. Miasniankin.

Iš tiesų, kai 29 min. Eduardas Tučinskis pagaliau pramušė Fortitudo gynybą ir rezultatą išlygino, atrodė, kad Rytas prisišaudė ir dabar jau išnešios varžovus į detales. Tačiau Fortitudo nepanikavo, gynėsi didelėmis pajėgomis, o savo atakas konstravo neišradinėdama dviračio, tiesiog nuo savo vartų spirdama kamuolį link varžovų.

„Manau, kad pasiteisino mūsų taktiniai sprendimai. Žaidėme paprastai, stengėmės kuo greičiau perkelti žaidimą prie varžovų vartų, o ten jau mūsų puolėjai turėjo kabinti į kamuolį ir neleisti priešininkams įsižaisti. Panašiai žaidė ir Rytas. Gal jie šiek tiek daugiau bandė palaikyti kamuolį ant žemės, bet progų šiose rungtynėse turėjo mažiau už mus, ir tikrai ne tokių aštrių. Jei mes būtume realizavę bent dalį savo progų, tikrai būtume laimėję. Dėl to šiek tiek apmaudu, bet ir dėl lygiųjų neliūdime“, – pripažino Fortitudo vadovas Gabrielius Butkevičius.

 

Įdomu, kad pernai visas tris tarpusavio akistata aiškia persvara laimėjo Fortitudo, tačiau kiekvienose rungtynėse netrūko aistrų, emocijų ir kortelių. O šįkart viso šito kaip ir nebuvo. Tiesiog lygių varžovų lygi kova.

PERGALĖ. Pernai B divizione antrą vietą užėmę Vilniečiai šį sezoną planavo tęsti kovą dėl antro pagal pajėgumą MFL diviziono aukso. Tačiau susiklosčius aplinkybėms Vilniečiai buvo pakviesti gelbėti A divizioną ir tapti aštuntąja jo komanda. Pirmi du turai naujokams nebuvo saldūs, o pralaimėjimai TEC ir Fortitudo ekipoms pasėjo abejonę, ar tikrai nepaskubėta su sprendimu. 

Tiesa, abejonė kirbėjo nebent Apžvalgininko galvoje, nes patys Vilniečiai kategoriškai atsisakė reikšti sau abejoti ir deklaravo, kad dėl nieko nesigaili ir tiki, kad ir A divizione bus pergalių.

Ir jie buvo teisūs. Tik vargu ar kas tikėjosi, kad pirmoji Vilniečių pergalė užderės dvikovoje su daugkartiniais MFL čempionais El Dorado futbolininkais. Juo labiau, kad El Dorado solidžiai pradėjo sezoną, laimėjo pirmas dvi rungtynes ir demonstravo pernai nelabai matytą čempioniško kalibro žaidimą.

Tačiau Vilniečiai numojo ranka į čempioniškas priešininkų regalijas bei ambicijas, pasiūlė jiems bekompromisę, kietą kovą – ir galiausiai patiesė tituluotus varžovus ant menčių. „Nepatiesėm, o gal labiau aplošėm. Dėkoju varžovams už rungtynes, tikrai buvo labai įdomi ir kovinga dvikova kova. Žinome, kad El Dorado yra daugkartiniai MFL čempionai, laimėti prieš juos mums yra kažkas ypatingo. Juo labiau, kad tai ir pirma mūsų pergalė A divizione“, – po rungtynių LIVE studijoje pareiškė Vilniečių vadovas Tomas Rudzianiec.

 

Jo teigimu,pirmame kėlinyje vyko lygių varžovų dvikova, bet antrame išryškėjo Vilniečių pranašumas. „Mums padėjo, kad mes įmušėme pirmi. Tiesa, netrukus iš baudos smūgio gavome nerealų įvartį į viršutinį vartų kampą, bet po kelių minučių panašiu pataikymu atsakė ir Eimantas Skendelis. Kita vertus, nors mes ir neturime A diviziono patirties, bet mes sparčiai mokomės, darome išvadas, įdėmiai peržiūrime savo rungtynių įrašus, mums labai padeda ir Viačeslav Rodevič. Manau, kad šiandien tas mūsų nematomas darbas pasiteisino. Be to, šįkart gerai susirinkome į rungtynes, turėjome net du pajėgius šešetus, kurie iš esmės vienas kitam niekuo nenusileidžia. Tiesą sakant, šiandien abu įvarčius pelnė taip vadinamo antro šešeto žaidėjai, tad galite suprasti, kad tas skirstymas į pirmus-antrus yra tik nominalus“, – samprotavo T. Rudzianiec.

DEJAVU. Savo ruožtu El Dorado po rungtynių mintimis grįžo į 2021-uosius metus. Arba kaip jie patys pastebėjo Facebook psakyroje – į 2021 MFL sezono betkurio turo rungtynės. Kodėl? „Nes bandėme, kūrėme, neišnaudojome ir pralaimėjome minimaliai 1:2. Bet yra ir pozityvumo, mes draugiškai priimame A diviziono naujokus, anuomet FK Eksperimentas po varžybų džiaugėsi pergale, dabar FK Vilniečiai. Sveikinimai varžovams, linkime ir daugiau pergalių A divizione!“, – pozityvumu spinduliavo El Dorado.

Ieškodami papildomo pozityvo eldoradininkai dar pasidžiaugė ilgiausiai rungtynių įvykius aptariančios komandos statusu bei gražiausiu turo įvarčiu. „Verta paminėti ir pasidžiaugti Darius Pupliauskas įspūdingu šūviu iš standarto, deja, bet vakar tuom viskas aikštelėje ir baigėsi. Tikimės, kad 2021 sezonas tik šiose rungtynėse mus aplankė. Reikia rasti šalto proto, nesinervinti kaikuriose situacijose ir išnaudojus progas rinkti pergales!“, – būsimoms kovoms akcentus sudėliojo El Dorado.

PERGALĖ-2. Tuo pat metu kai Vilniečiai kapojosi su El Dorado kitame Fanų aikštės ketvirtyje kiti A diviziono debiutantai FK Alytis kapojo į šipuliukus TEC gynybą. Kad vyko daužymas byloja ir po rungtynių kelių jaunųjų tecininkų privačiame tarpusavio pokalbyje nuskambėjęs klausimas: „tai ir vėl 10 įvarčių prasileidom?“. Konkretaus įvarčių skaičiaus įvardinti po mačo negalėjo ir Alyčio atakų lyderis Paulius Sakalis: „Iš tikrųjų tai net nepamenu. Daug buvo, arti dešimties. O varžovai, man regis, įmušė du“.

Oficiali MFL statistika nepatvirtino prielaidos, kad TEC ir vėl prasileido dviženklį, nes švieslentėje žibėjo skaičiai 8 ir 2. Tačiau stebint rungtynes, o ypač jų antrą kėlinį, susidarė įspūdis, kad Alytis galėjo primušti ir dvigubai daugiau. Antro kėlinio pradžioje TEC kolektyve įvyko trumpas jungimas, po kurio aikštę savo noru paliko Simonas Stankevičius, pareiškęs, kad komandos draugas piktybiškai nesidalina kamuoliu. Į aikštę Simonas nebegrįžo, o alytiškiai be jokių skrupulų sutalžė pabyrėjusią TEC komandą.

Lygesnė kova aikštėje vyko tik iki pirmo kėlinio vidurio. 5 min. neužtikrintu vartininko žaidimu pasinaudojęs Augustas Trinkūnas atidarė įvarčių sąskaitą, bet po šešių minučių alytiškiai prie savo vartų padovanojo kamuolį Ignui Griškoniui ir pastarasis rezultatą palygino.

Šaltas dušas teigiamai paveikė Alyčio žaidėjų požiūrį į rungtynes ir nuo 15 minutės jie ėmėsi metodiškai štampuoti įvarčius. Iki 25 minutės suštampavo 3, o antrame kėlinyje pridėjo dar 4 ir bendrai 27 minučių atkarpą laimėjo 7:0. Rungtynių pabaigoje alytiškiai akivaizdžiai sumažino apsukas, atsipalaidavo ir leido TEC senbuviui Arminui Lapinskui sušvelninti atsilikimą iki 2:8.

„Pirmą kėlinį laimėjom 4:1, antrame dar įmušėme – ir po to nustojome žaisti. Ir tada žaidimas jau gavosi apylygis. Pirmas kėlinys, žaidimo prasme, pas mus buvo kokybiškesnis, tik gal įvarčiai nesukrito, nes progų turėjome tikrai nemažai. Smagu, kad laimėjom, pirma pergalė. Tikiuosi, kad įsibėgėsime ir bus jų daugiau. Motyvacijos komandai tikrai netrūksta“, – po rungtynių teigė dviem įvarčiais prie Alyčio pergalės prisidėjęs Paulius Sakalis.