 |
 2023-01-27MFL Legendos-10. Tomas Butkus
Mini futbolo lygos dešimtmečiui skirtame straipsnių cikle pristatėme ryškiausias MFL legendas. Dešimtoje – ir paskutinėje Legendų rubrikos dalyje kalbinome MFL įkūrėją ir nepamainomą vadovą – Tomą Butkų.
Iš karto norim pastebėti, kad pats Tomas su Legendos statusu nebuvo linkęs sutikti ir atkakliai reikalavo atrasti kitą pašnekovą, komandą arba įvykį. Visgi paklauskime savęs, ar savo iniciatyva futbolo lygą sukūręs ir visą dešimtmetį savo kūriniui paskyręs žmogus nėra vertas MFL Legendos statuso? Jei tikrai manote, kad nevertas, tada siūlykite vertesnį pretendentą. O kol pasiūlymų nėra, yra pokalbis su Tomu.
– Tradicinis klausimas, tikriausiai jau n kartų girdėtas ir atsakytas: kaip ir kodėl gimė MFL'as?
– Klausimas tikrai ne pirmo šviežumo, bet visiškai suprantamas. MFL idėjos ištakų reikėtų ieškoti Kaune. Studijuodamas Kauno technologijos universitete susipažinau su tuo metu visame pasaulyje didelio populiarumo sulaukusiu internetiniu futbolo menedžerio žaidimu „Hattrick“. Savo pikiniu laikotarpiu, berods 2004 metais, jis turėjo daugiau nei milijoną aktyvių vartotojų, o Lietuvoje žaidžiančių buvo apie 100 tūkstančių. Susibūrė ir gan aktyvi bendruomenė, mes bent kartą ar du per metus susitikdavome Vilniuje, Sportimos manieže rengdavome futbolo varžybas, pamenu, kad viename turnyre dalyvavo net 16 komandų. Beje, „Hattrick“ žaidimo pagrindu susikūrė ir Sekmadienio futbolo lygoje dalyvaujanti „Trivarčio“ komanda, o jos sudėtyje buvo ir kauniečių.
Baigęs studijas pasilikau Kaune ir netrukus tos pačios „Hattrick“ bendruomenės pagrindu susikūrėme futbolo komandą „Hatrikas“. Iš pradžių daugiausiai žaisdavome tarpusavyje, o kai Kaune buvo pradėtos rengti 7 prieš 7 futbolo pirmenybės, dalyvavau jose su „Hatriko“ kolektyvu. Buvau vienas iš komandos vadovų, atsakingas už finansinius dalykus ir pan.
Viskas buvo gerai, bet 2011 metų rudenį aš iš Kauno persikėliau į Vilnių. Kadangi Kaune reguliariai žaisdavau futbolą, be to, dar ir pateisėjaudavau, pradėjau dairytis panašių veiklų Vilniuje. „Trivartis“ tuo metu žaidė SFL lygoje, jie priėmė mane į savo gretas, pamenu, kad esu sužaidęs kelias rungtynes, gal net ir įvartį įmušęs. Bet manęs didysis futbolas netraukė, nes aš niekada juo rimtai neišbandžiau, nes net ir gimtojoje Plungėje dažniausiai žaisdavome 8 prieš 8, ar 7 prieš 7.
Tuo metu Vilniuje rimtesnių alternatyvų didžiąjam futbolui nebuvo. Tiesa, vasaromis vykdavo Vasaros futbolo lygos varžybos, bet aš apie jas nieko nežinojau. Tad galiausiai kilo mintis, kad reikia pačiam kažką suorganizuoti.
Pirmas žingnis buvo juridinio vieneto steigimas. Galima sakyti, kad viskas prasidėjo nuo „Mėgėjų sporto centro“ – arba MSC įsteigimo. Pakviečiau prisijungti kelis Vilniuje studijavusius ir gyvenusius plungiškius, darugus ir pažįstamus. Su šia komanda 2012 m. gegužę Antakalnyje, prie M. Daukšos vidurinės mokyklos surengiau pirmą futbolo turnyriuką.
– Pastebėsiu, kad MFL interneto svetainėje pirmasis įrašas apie oficialų Žiemos turnyrą datuojamas 2012 m. gruodžio 16 d.
– Tiesa, tie patys pirmieji turnyriukai į oficialią MFL statistiką nepatenka, nes tada juo organizavo MSC, visa informacija buvo pateikiama MSC interneto svetainėje megejusportas.lt. Deja, to domeno jau irgi nebėra. Jei neklystu, pirmame turnyre dalyvavo gal penkios komandos, vėliau jos prisijungė ir prie MFL.
Po pirmo turnyro surengėme ir antrą, jame jau dalyvavo septynios komandos, o 2012 metų rudenį Vilniuje duris atvėrė Fanų stadionas, kuris ilgainiui tapo MFL veiklos epicentru. Kadangi jie perėmė ir Tukano aikštelę Antkalnyje, nusprendžiau susitikti su naujaisias Fanų vadovais, susipažinau su Kęstučiu Bagonu ir oficialiai tapau pirmuoju Fanų stadiono klientu.
Sutarėme, kad ir toliau Antkalnyje rengsime varžybas, o Fanų stadione, 2012 metų lapkritį įvyko MSC organizuotas lauko sezono uždarymo turnyras. Dalyvavo net 32 komandos, o po to su Kęstučiu sutarėm, kad reikia organizuoti ilgesnias mažojo futbolo varžybas. Ir tų metų gruodį startavo pirmasis MFL turnyras – Žiemos taurės varžybos.
2013 m. pavasarį Fanų stadione surengėme vienos dienos sezono atidarymo turnyrą, kuriame dalyvavo 40 komandų, o balandžio 18 dieną buvo sužaistos pirmos MFL čempionato rungtynės, kuriose MSC susitiko su Pažanga. Manau, kad tai ir yra tikrasis MFL gimtadienis.
– Kokie atsiminimai ir įspūdžiai liko iš tų rungtynių?
– Veiksmas vyko Antakalnio aikštelėje, žaidėme 6 prieš 6, MSC laimėjo.
– Ir viskas? Klausiu todėl, kad tų rungtynių statistikoje yra minimas ir Tomas Butkus. Ir ne šiaip minimas, o įrašytas vieno iš MSC įvarčių autoriumi.
– Atvirai prisipažinsiu, nepamenu nei kaip žaidžiau, nei kaip tą įvartį įmušiau. Apskritai iš to pirmojo MFL čempionato išliko labai stiprus Antakalnio aikštelės įspūdis, bet apie savo asmeninius pasiekimus joje nelabai turiu ką pasakyti. Jei reikėtų kažką išskirti iš to pirmojo sezono, tai tikriausiai būtų paskutinės čempionato rungtynės, kai susitiko dėl pirmos vietos kovojusios IndEx ir Viršuliškės. Komandos turėjo po lygiai taškų, o pirmame rate Viršuliškės buvo įveikusios IndEx net 7:2. Buvo lapkričio pradžia, bet susirinko daug žmonių, buvo labai gera atmosfera, rungtynėse dirbo net du teisėjai, o ir pačios rungtynės gavosi labai įdomios, permainingos ir emocingos. Pergalę 4:3 iškovojo IndEx, jie ir tapo pirmaisiais MFL čempionais.
– Kas sugalvojo, kad futbolo lyga bus Mini? Ta prasme, kodėl MFL?
– Pavadinimas atsirado ne iš karto. Iš pradžių apie tai, kad čia mini futbolas mes net nežinojome, pavadinimas atspindėjo žaidėjų skaičių aikštėje – 7x7 ar 6x6. Bet 2012 metų vasarą gavau laišką iš Europos Mini futbolo federacijos. Jie rašė, kad vykdo Europos čempionatus, siūlė mums prisijungti ir dalyvauti bendroje veikloje. Pasidomėjome ir nusprendėme, kad Mini futbolas mums tinka, tad ir pasivadinome – Mini futbolo lyga.
– Ar rengdamas pirmuosius turnyrus, organizuodamas varžybas, steigdamas MFL turėjai kažkokį ilgalaikį tikslą, ar, tarkim, dešimtmečio planą?
– Visų pirma, reikia paminėti, kad nesu vienintelis MFL steigėjas bei organizatorius. Nuo 2012 metų rudens viską darėme drauge su Kęstučiu Bagonu. Bet iš pradžių tikrai neturėjome kažkokių didelių tikslų ar planų. Pirmame čempionate dalyvavo 12 komandų, žaidėme mažoje Fanų aikštelėje Antakalnyje, visa organizacija buvo gan mėgėjiška. Pamenu, kad prieš čempionatą kai kurios komandos nusprendė nedalyvauti, nes abejojo dėl varžybų lygio, kiti klausė, ar nugalėtojams bus koks nors piniginis prizas. Startavome be fanfarų, paprastai, su futbolu, bet be kažkokių didelių lūkesčių.
Savotiškas lūžis įvyko 2013 metų rudenį, kai gavome kvietimą sudalyvauti Europos mini futbolo čempionate. Jis vyko tų metų spalį, Kretoje. Pasikalbėjome su komandų vadovais, nusprendėme, kad reikia pabandyti.
O nuvykę pasijutome lyg būtume patekę į kitą pasaulį. Stadionas ant jūros kranto, specialiai skirtas mini futbolui. Pirmose rungtynėse jis buvo pilnutėlis, net ne visi norintys pateko. Atmosfera buvo neįtikėtina, mums visiškai nauja ir nematyta.
Žodžiu, pamatėme, kad tas mini futbolas yra rimtas ir perspektyvus reikalas, tad nusprendėme, kad ir patys turime pasistengti, padaryti viską, jog mūsų rengiamos varžybos atitiktų aukščiausius standartus. 2014 metais įsteigėme Lietuvos mažojo futbolo asociaciją, užsiėmėme šios futbolo krypties populiarinimu ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Ir darome tai iki šiol.
– Neabejoju, kad absoliuti dauguma dabartinių MFL narių Tomą Butkų žino kaip vadovą, organizatorių, žmogų atsakingą už lygos veiklą ir pan. Ir mažai kas žino, kad pačioje lygos gyvavimo pradžioje ir pats dar paspirdavai kamuolį, o su MSC komanda 2013-ais iškovojai bronzos medalius. Tad koks tavo santykis su futbolu, ar vaikystėje daug prakaito išliejai treniruotėse?
– Treniruotėse prakaito neliejau, nes jokių futbolo treniruočių nelankiau, kaip ir dauguma praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio plungiškių, bandžiau jėgas krepšinio treniruotėse, o futbolą pažaisdavau tik kieme su draugais, ar mokykloje su klasiokais. Tuo metu Plungėje dominavo krepšinio „Olimpas“, o apie futbolo „Babrungą“ net ir plungiškiai nelabai ką žinojo. Nežinojau ir aš, bet man patiko futbolas, tik aš niekada nepretendavau būti futbolininku. Ir net MSC komandoje žaidžiau nedaug, ir tik pirmais MFL gyvavimo metais. Po to nusprendžiau, kad reikia susitelkti į organizacinius lygos reikalus ir nesimaišyti aikštėje.
– Ir štai jau eilę metų nesimaišai aikštėse, bet sezono metu kiekvieną ketvirtadienį judi aplink aikšteles. Beje, kodėl MFL rungtynės visą laiką vyksta būtent ketvirtadieniais?
– Pirmame sezone Antakalnyje visos rungtynės vyko tik vienoje aikštelėje, tad net ir su 12 komandų per vieną dieną prasisukti nespėdavome, tad tų dienų buvo daugiau. Antrame sezone jau kaip ir tikėjomės, kad bus daugiau komandų, todėl perėjome į didijį Fanų stadioną. O ketvirtadieniai buvo pasirinkti dėl banalios priežasties – nes tik tą dieną stadione galėjome gauti pakankamai laiko.
Beje, dar pastebėsiu, kad antrame MFL sezone Fanų stadione žaidėme 6x6, bet tada buvo labai dideli rezultatai, daug įvarčių, tad nuo trečio sezono liko ketvirtadieniai ir 7x7 formatas.
O kalbant apie mane ir futbolą, tai aš pažaisdavau savo malonumui, su draugais, bet oficialiose MFL rungtynėse nedalyvavau ir dėl įsitraukimo į organizacinius reikalus, ir dėl noro išvengti galimo interesų konflikto, nes visgi nėra gerai, kad lygos vadovas tuo pat metu yra ir vienos komandos žaidėjas.
– Pernai MFL atšventė savo 10-metį. Ar esate ten, kur ir norėjote būti? Ar pasiekėte savo tikslus?
– Žvelgdamas į pirmą dešimtmetį galiu pasidžiaugti, kad iš mėgėjiško draugų susibėgimo, iš lygos, kurioje jos vadovas pats žaidė futbolą, teisėjavo, fotografavo ir rašė apžvalgas, MFL tapo tvirta organizacija su savo komunikacijos ir informacijos sklaidos kanalais, profesionaliu teisėjavimu, statistikos baze ir apdovanojimų, įvertinimų bei pagerbimų tradicija.
Kiekybine prasme, norėjosi, kad čempionatuose dalyvautų daugiau komandų. Pradėjome nuo 12 ekipų čempionato, o aukščiausią tašką MFL pasiekė 2016 metais, kai čempionate dalyvavo 24 komandos, suskirstytos į tris grupes. Tuo metu atrodė, kad gal po metų kitų galime išsiplėsti ir iki 32-iejų, o tai būtų buvusi maksimali įmanoma Fanų stadiono ketvirtadienio apkrova. Deja, to padaryti nepavyko, nors 2019 metais vėl turėjome 24 komanda. COVID-19 pandemijos laikotarpiu dalyvių skaičius sumažėjo iki 18-os, o atsižvelgiant į pernai vasarą priimtus ribojimus dėl vakarinio stadiono naudojimo laiko, panašu, kad 11-ame MFL sezone, čempionate dalyvaus tik 16 komandų.
– Kas toliau? Kokia bus lyga dar po 10 metų?
– Per pastaruosius kelis metus išsigrynino MFL čempionato struktūra, A ir B divizionuose susidarė tam tikras balansas tarp komandų. Manau, kad A divizione ir ateityje žais 8 pajėgiausios komandos, o B bus erdvės ir šiek tiek žemesnio meistriškumo kolektyvams.
Tikiu, kad bus išlaikytas toks pat aukštas komunikacijos ir informacijos pateikimo lygis, taip pat sieksime įnešti ir tam tikrų technologinių naujovių.
Bet tai artimiausių sezonų tikslai, nes kalbėti apie dešimtmetį – labai sudėtinga. Akivaizdu, kad lygai reikėtų naujų komandų, šviežio kraujo, bet taip pat akivaizdu, kad tų naujokų Vilniuje nėra daug. Norint pritraukti jaunosios kartos atstovus į minifubolą reikės ne tik komandų vadovų, bet ir pačios lygos didesnių pastangų, didesnio dėmesio.
O šiaip, nuoširdžiai linkiu, kad komandose atsirastų daugiau žmonių, norinčių ir galinčių prisiimti atsakomybę už komandinės veiklos organizavimą, vadybą, treniravimą ir užklasinę veiklą. Dabar daugelyje komandų visa našta dažniausiai tenka vienam žmogui, o kai jis galiausiai nebegali ar nebenori tęsti darbų – komanda paprasčiausiai pradingsta.
Tokių pavyzdžių yra daug, mano galva – per daug. Man, kaip lygos vadovui, labai apmaudu, kad išsiskirsto ne vienerius metus dalyvavusios, MFL istorijos dalimi tapusios komandos. Todėl linkiu visiems komandų vadovams stiprybės, nenuleisti rankų, nepasiduoti, ieškoti sau pagalbininkų, augintis pamainą, skirti daugiau dėmesio komandos struktūrai, organizacijai.
O visiems komandų žaidėjams palinkėsiu noro žaisti ir dalyvauti komandinės veiklose. Nes kol bus noro, tol bus komandos, reiškia, bus ir MFL.
– O ar bus Tomas Butkus prie MFL? Ar užteks noro ir kantrybės dar bent dešimtmečiui?
– Tikiuos, kad užteks. Aišku, dešimtmečiais savo ateities neplanuoju, einu žingsnis po žingsnio, sezonas po sezono. Noro darbuotis yra, minčių ir sumanymų apie naujoves ir patobulinimus – irgi. O ir šiaip, labai noriu sulaukti komandos, kuri mes iššūkį El Dorado ir Eagle Team hegemonijai. Dėl tokio įvykio verta ir dar dešimtmetį pabūti!
| |
5 Varžybų:3
1 
0
