Pasibaigė jubiliejinis – 10-asis Mini futbolo lygos sezonas, tad kviečiame susipažinti su ryškiausiomis MFL legendomis.

Pirmoje MFL Legendų rubrikos skiltyje susipažinome su visus 10 sezonų lygoje sužaidusia MSC komanda. O šį kartą pristatome pirmuosius MFL čempionus – FC IndEx ekipą. 

2013 metais nuo balandžio 21-os iki lapkričio 3-ios 12 komandų grūmėsi dėl pirmosios MFL čempionų taurės. Po 22 turų viršūnėje pleveno FC IndEx vėliava. 19 pergalių, 1 lygiosios, 2 pralaimėjimai ir 58 taškai. 145 įmušti įvarčiai – absoliutus MFL visų laikų rezultatyvumo rekordas (jo bendrasavininkais yra ir 2013 metais tiek pat įvarčių pelnę MSC futbolininkai).

Pirmųjų MFL čempionų komandos kapitonas Eduard Grudinskij teigė, kad FC IndEx komanda formavosi dar prieš MFL užgimimą. „Mes gan ilgą laiką su draugais gainiojome kamuolį prie Mindaugo Maximos esančioje mokykloje. Žaidėme savo malonumui, mėgėjiškai, kol vieną kartą su Igoriu Kuznecovu nusprendėme, kad reikia suburti geriausius mūsų kiemo žaidėjus ir dalyvauti kokiose nors oficialiose varžybose. Igoris tuo metu buvo prie „Index“ vadovų, gavo tam tikrą finansavimą, supirko aprangas, aš savo ruožtu subūriau chebrą ir taip gimė FC „IndEx“, – konstatavo E. Grudinskij.

– Ar taip iš karto ir atėjote į MFL? 

– Ne, iš pradžių buvo įvairūs vienadieniai turnyriukai, kur kas ką surasdavo, ten ir dalyvaudavome. Bet paskui vienas draugas pasakė, kad internete matė kažkokios MFL organizacijos kvietimą dalyvauti jų čempionate. Nusprendžiau pasidomėti.  Sužinojau, kad bus daug komandų, stabilus rungtynių tvarkaraštis, ilgas sezonas. Mums jau buvo pabodę tie vienadieniai turnyriukai, norėjosi kažko rimtesnio, pastovesnio, tad nusprendėme išbandyti save MFL varžybose.

– Pirmas blynas neprisvilo – iš karto tapote MFL čempionais. Nors, su treneriu Artūru Steško toks pasiekimas gal ir nestebina.

– Artūras prie mūsų prisijungė vėliau, po kelių metų. Pirmą sezoną MFL mes žaidėme be trenerio, kaip mokėjome ir norėjome. Aš pats rinkau sudėtį, kažkiek vadovaudavau kaip kapitonas rungtynėse, o kaip gavosi – taip gavosi. 

– Tiesą sakant, gavosi puikiai. Ar prieš čempionatą kėlėte tikslą tapti nugalėtojais?

– Iš tikrųjų, jokių tikslų neturėjome. Mums tai buvo debiutas, MFL lygai – taip pat debiutas. Aš neįsivaizdavau koks tai bus turnyras, kokie bus varžovai, komandos. Mes tiesiog norėjome išbandyti save – kaip komanda, atskiri žaidėjai. Norėjome pažiūrėti ką mes galime, koks tas mūsų lygis, buvo įdomu, ar sugebėsime žaisti visą sezoną, rinkti taškus. MFL vadovas Tomas Butkus sakė, kad jei pirmas sezonas nenuvils, tai bus ir daugiau sezonų, mes irgi galvojome, kad reikia pabandyti, o jei viskas bus gerai, tada žaisime toliau.

– Ar pamenate pirmas rungtynes MFL čempionate?

– Neslėpsiu, iš to pirmo sezono nedaug rungtynių pamenu. Be abejo, įsimintiniausios buvo pačios paskutinės, po kurių paaiškėjo čempionai. Pamenu, kad turėjome geras kovas su Gerusa, taip pat su MSC, kurios gretose tada žaidė Martynas Rašinskas ir Darius Pupliauskas. Aišku, geriausi įspūdžiai liko iš finalinės dvikovos su Viršuliškėmis.

– Paskutinėse 2013 m. MFL čempionato rungtynėse FC IndEx 4:3 įveikė Viršuliškes ir 3 taškais apkenkusi varžovus finišavo pirmoje vietoje. Kokie atsiminimai iš to mačo?

– Pamenu, kad tos rungtynės vyko mažąjame Antakalnio Fanų stadione, visas kalniukas buvo nusėstas žiūrovų, o tai jau savaime buvo keista ir netikėta, bet tuo pačiu – ir sukūrė rungtynėms puikią atmosferą. Rungtynes žiūrėjo ir kitų komandų žaidėjai, atėjo ir mūsų draugai. Na, ir pats finalas buvo labai įdomus, permainingas. Iš pradžių mūsų snaiperis Enestas Česonis pelnė tris įvarčius ir mes pirmavome 3:0, bet varžovai rezultatą išlygino. Vis dėlto, paskutinis žodis priklausė mums, Robert Seniut įmušė ir mes išplėšėme pergalę 4:3. 

Man asmeniškai tos rungtynės paliko neišdildomą įspūdį: nedidelė aikštelė, puiki organizacija, žiūrovai, dėmesys, finalas, intriga, paskutinę minutę įmuštas įvartis, pergalė ir apdovanojimai. Buvo visi reikalingi ingridientai pirmo sezono finišui.

– Po pirmojo sezono buvo dar septyni, keitėsi komandos sudėtis, bet E. Grudinskij ir I. Kuznecovas liko prie komandos vairo. Vis dėlto, 10-ojo MFL sezono IndEx nesulaukė. Kodėl?

– Būdamas kapitonu stengiausi daryti viską, kad komanda galėtų žaisti MFL čempionate, ieškodavau naujų žaidėjų, nes vieni išeidavo, kiti – ateidavo. Visgi galiausiai supratau, kad su kiekvienais metais lieka vis mažiau laiko komandos reikalams, yra šeima, yra darbas, yra kiti futbolo reikalai. Liūdna, bet teko priimti tokį sprendimą, nes vienam visur suspėti ir viską padaryti buvo tiesiog per sunku.

– Suprantama, kad pats pirmasis sezonas MFL lygoje buvo įsimintiniausias. O kokius dar metus būtų galima išskirti?

– Taip, pakartoti auksinio sezono mums nepavyko, bet man dar įsiminė ir 2014 m. sezonas, kai užėmėme trečią vietą, o aš tapau rezultatyviausiu MFL žaidėju. Pamenu, kad 2013 metais įmušiau ir daugiau įvarčių, bet tada fantastiškai žaidė mūsų komandos puolėjas Ernestas Česonis ir MSC atstovavęs Martynas Rašinskas, kurie mane aplenkė snaiperių lenktynėse.

– Kokie apskritai liko įspūdžiai iš dalyvavimo MFL varžybose?

– Labai teigiami. Liūdna, kad IndEx istorija baigėsi, bet tikiu, kad MFL dar ilgai tęs savo veiklą. Man patinka lygos organizacija, požiūris į komunikaciją, rungtynių vaizdo medžiagos, interviu, komentarų pateikimas. Manau, visiems futbolininkams įdomi jų statistika, o MFL lyga turi gražią tradiciją pasveikinti ir pagerbti žaidėjus bei komandas pasiekus tam tikrą įmuštų įvarčių ar sužaistų rungtynių atžymą. Atrodo, smulkmena, bet malonu, juo labiau, kad kitos Vilniaus mieste esančios futbolo lygos tokių tradicijų neturi. 

MFL skiria daugiau dėmesio komandoms, žaidėjams – ir man asmeniškai tai yra labai svarbu ir malonu. Praėjusį MFL sezoną praleidau, bet tai tikrai nereiškia, kad jau viskas. Gal būt kitais metais turėsiu daugiau laisvo laiko – ir sugrįšiu!